Jo. Ir aš turiu klausimą iš esmės. Bet pats principas neaiškus. Nors ir skaičiau bieso straipsnį du kartus, dar neaišku lieka tokie dalykai apie antrą Q kartą:
Kas yra atviras/neblokuojamas diferencialas? Paaiškinsiu kaip suprantu, ir pasakyk ar teisingai: Įsivaizduokime sistemą, kai tarp galinių ratų yra tiesus strypas, t.y. jie galetų suktis tik vienodu greičiu, o tai plėšo ratus, todėl buvo sukurta sistema, kuri ir yra pats papraščiausias diferencialas, leidžianti greičiau suktis tam ratui, kuris gali suktis greičiau, kuriam yra lengviau, tai būtent tokia sistema ir yra 2 kartos priekyje.
Toliau, torsen'as: irgi paaiškinsiu, ir pasakyk ar teisingai: jis daro tą patį ką ir paprastas neblokuojamas diferiancialas, t.y. leidžia vienai pusei arba priekiui/galui, priklausomai nuo to, kur stovi, suktis daugiau, jei ji to nori, kad nesiplėšytų padangos, BET... ne per daug, kad tai nebūtų kaip praslydimas, o jei tai įvyksta, tada lėčiau besisukantį skatina suktis, t.y. turinti geresnį sukibimą.
Klausimas: Tik iš kur tas torsenas žino, ar aš čia posukį suku, ar mano vienas ratas praslysta?
Rankiniu būdu blokuojamas: Na o mechaniškai blokuojamas tai taip pat kaip torsenas, tik aš pats nusprendžiu, kada blokuot.
Klausimas apie 3 kartą: nafik reikėjo 3 skirtingus difus dėt? Jei viskas automatiškai (torsen), tai viskas, o čia padarė galą blokuojamą, o priekį išvis basą... Kodėl? Jei daryt rimtai, tai daryt rimtai.
Klausimas apie 5 kartą: kodėl niekas nedarė važiuoklės su trimis torsenais? Ir kodėl elektroniškai stabdyti yra geriau, negu statyti torseną priekyje ir gale? Nes, kaip suprantu, elektroninėj sistemoj, slystantis įsismaginęs ratas yra pristabdomas, kad daugiau apsisukimų liktų geriau sukibusiam, t.y. lėčiau besisukančiam ratui.
