Cituoju vieną pasisakymą, gal daugeliui bus įdomus ir vertingas
Prekybos centrų užkulisiai (1 dalis)
2011-11-08 Kasininkė
Šį kartą noriu papasakoti apie darbo prekybos centre užkulisius. Nors iš
tiesų, tos subtilybės, kurias bandoma nuo žmonių nuslėpti jau seniai
išvilktos į dienos šviesą, manau, dar žinote ne viską?
Dažniausiai sklandantis gandas apie parduotuvines mišraines, kurios
pasenusios perplaunamos ir pardavinėjamos toliau. Tačiau man su tuo
susidurti neteko. Mano parduotuvėje vadovė mums, pardavėjoms, liepia
paragauti kiekvieną mišrainių partiją. Jei mišrainė pasensta neparduota ?
nurašome ją. Mūsų parduotuvėje tokių cirkų, kad plautumėme mišraines su
fairiais ar dar kažkuo tikrai nėra. Mūsų prekybos centras mišrainių
negamina, jas ruošia kažkuris filialas ir paskui siunčia po visas
parduotuves.
Tačiau, visa kita, ką esu girdėjusi ? tikra tiesa. Mes plauname dešreles.
Vedėja mus tiesiog verčia surinkti neparduotas, pasenusias dešras ir
dešreles, kurios jau net būna pradėję gliaumyti, liepia jas nuplauti, vėl
sukrauti į vitrinas ir pardavinėti.
Pasenusius mėsos vyniotinius reikia pamirkyti vandenyje, kad atsiklijuotų
visos popierinės etiketės, ant kurių yra nurodytas galiojimo laikas. Visas
etiketes reikia nulupti, o mėsą pardavinėti toliau. Tad pirkdami kokį
vyniotinį atkreipkite dėmesį, ar gabaliukas turi originalią etiketę.
Pas mus į faršą pila vandenio. Man atrodo, kad čia dėl svorio ir dėl
pačios išvaizdos tą faršą skiedžia. Tiesa, tą vandenį užrašo ir ant
etiketės. Nors tų aprašų žmonės niekada neskaito, jiems svarbiausia -
kaina.
Beje, jau pats faršas ? gaminamas tik iš pasenusios mėsos. Iš pradžių mėsa
pardavinėjama pjaustyta, o kai jos kurį laiką neparduoda ir ji jau
nebegražiai atrodo, tik tada ją sumala ir pagamina faršą. O maldami faršą
primala ir visokiausių mėsos atraižų, kurios pardavimui apskritai nebūna
tinkamos. Taigi, jei kas nors nori normalių kotletų, prekybos centre geriau
pirkti mėsą ir paprašyti, kad ją sumaltų, bet tik ne faršą.
Valgote parduotuvėje keptas vištų šlauneles, blauzdeles ir kitus keptus
gaminius? Perkate dar karštus ir įsivaizduojate, kad valgote šviežią
maistą? Smarkiai klystate.
Vištos šlauneles kepa tik tada, kai jau jas šviežias kitą dieną reikėtų
vežti sunaikinti dėl pasibaigusio galiojimo. Tačiau iškeptas jas visas
nuperka.
O jeigu nenuperka ir tų pagamintų produktų, jų vis tiek neišmetame.
Tarkime, šiandien baigėsi kibino galiojimas ir jį jau reiktų išmesti lauk.
Tačiau mums pasakyta tokius gaminius sudėti į šaldiklį, nes juos paskui
parduotuvė atiduoda senelių namams, prieglaudoms ar šiaip skurstantiems
žmonėms į įvairias įstaigas. Taigi, visos pasenusios vištų šlaunys, tortai,
keptos dešros ar kotletai keliauja į šaldiklį, o vėliau kažkam ant stalo.
Prekybos centrų užkulisiai (2 dalis)
2011-11-15 Kasininkė
Visai neseniai gavau užduotį ? nuvalyti galiojimo datą nuo desertinių
varškyčių, nes jos jau buvo pasenusios. Aš valiau, o kita pardavėja
štampavo naują galiojimo datą (pratęstą). Ir čia ne pirmas kartas. Su pieno
produktų galiojimu žaidžiame labai dažnai.
Kai jis jau būna pratęstas, tačiau vis tiek tų prekių neišperka, tik tada
parduotuvėje daromas išpardavimas. Tuomet žmonės labai greitai išperka
įvairiausius desertinius sūrelius vaikams, jogurtus ir t.t. O jų galiojimas
jau nežinia kiek laiko būna pasibaigęs.
Tačiau per 10 mano darbo metų stažo ir visų šitų fyntusų su senais
produktais, dėl apsinuodijimų dar niekas nėra kreipęsis. Vadinasi, tie
pasenę produktai dar nebūna tokie blogi? Todėl prekybos centrai tuo ir
naudojasi, kad patirtų kuo mažiau nuostolių.
Labai įdomus dalykas ? galiojimo datų nustatymas. Iš tos pačios partijos
sūrelių, vieniems nustatoma viena data, o kitiems visai kita. Pavyzdžiui,
vieni to pačio vežimo sūreliai galioja nuo 11.10 iki 11.15, o kiti jau tik
nuo 11.14 iki 11.18. Tad problema išspręsta?
Pavyzdžiui, čia kažkada mūsų parduotuvė gavo labai didelę partiją
kiaušinių. Tai žmogus juk nežino, kiek tie kiaušiniai galioja, kiek laiko
mes juos jau pardavinėjame ir kiek dar pardavinėsime, kol nesusmirs?. Ir
perka. Net be akcijos ar nupiginimo?
Mes sunaudojame beveik visus produktus, nes jei lieka produktų, kuriuos
reikia nurašyti, mums nubraukia premijas. Vadovė aiškiai pasako, jei šį
mėnesį viršysit tam tikrą numatytą produktų nurašymo limitą ? premijas
pamirškit.
Taigi, acetonu valome galiojimo datas, atmirkome etiketes, ką įmanoma
perdirbame. O jei vis tiek parduoti nepavyksta, pasenusius produktus
atiduodame į gamybos skyrių. Visi tortai, pyragai ir bulkutės yra iškepti
iš pasenusių kiaušinių, grietinės, sviesto ir t.t.. Visos šaltienos,
kepsniai ar kotletai iš spalvą praradusios ir kvapą įgijusios mėsos ir t.t.
Kiekvieno skyriaus pardavėja surenka viską, ko jau nebegalima parduoti ir,
kad nereikėtų šių produktų nurašyti, neša juos į gamybą. Niekada nieko
nesame kepę iš gerų produktų.
Šiaip, asmeniškai aš, dėl tų konditerinių gaminių nematau nieko blogo,
pati valgau tas bandeles ir pyragus, net ir žinodama, kad čia sudėti seni
produktai. Tačiau mėsos gaminių niekada neperku.
Tiesa, žinodami, ką darome, visada pirkėjui pakeičiame daiktą, jei jis
skundžiasi, kad nusipirko pasenusį. Mums pasakyta, keisti tiems, kurie turi
pirkimo čekį. Tačiau paskutiniu metu, keičiame net ir tiems, kurie jo
neturi. Niekada su žmogumi nesiginčijame, kad mūsų nepaskųstų.
