atsiprasau, kad prifludinau su keliais postais is eiles, bet radau savo ana posta desimtam puslapi... taigi kartoju esmine vieta. skaitykite atidziai ir viskas turi paaisketi:

Torsenas - tai kaip atvirkstinis difas (difas perduoda sukimo momenta tam ratui, kuriam lengviau suktis, o torsen, tam kuriam sunkiau suktis) dabar dar pakartosiu esminius torseno trukumus (suprasite, kodel torsenai nepopuliarus ralyje), kad jis veiktu reikalingas abieju ratu pasipriesinimas, nes jeigu vienas ratas arba asis (priklausomai nuo to kur torsenas stovi) pakyla i ora torsenas akimirksniu pradeda veikti kaip laisvas difas..... pvz jeigu pas masina, kurios centre stovi torsenas isnarintume kuria nors priekine granata, ji nebepavaziuotu... nes prapuolus pasipriesinimui torsenas taptu laisvu difu. taip yra del to, kad priklausomai nuo sliekines pavaros zingsnio torsenas maksimaliai sukimo momenta gali perskirstyti santykiu 5 prie 1. tai yra jis gali perduoti iki penkiu kartu didesni sukimo momenta uz slystancio rato rodoma pasipriesinima tam ratui, kuris rodo didesni pasipriesinima. pvz slystantis ratas sunaudoja 30 proc visos variklio galios, taigi torsenas 70 proc likusios galios perduos i ta rata kuris neslysta. sis santykis gali buti ir kitos pvs slystantis ratas gali suvartoti 40 proc galios, tada kitam ratui teks 60 proc ir t.t. bet kaip ir minejau yra riba 5 :1 arba 80 proc ir 20 proc. taigi pakabinus viena rata ore jis nerodys pasipriesinimo taigi grubiai tariant nulini pasipriesinima torsenas penkis kartus pastiprines perduos i ta rata kuriam sunkiau suktis. na o visi zinom, kad penki kart nulis ir yra nulis...... taigi tokiu atveju torsenas, kaip ir minejau, pradeda veikti kaip laisvas difas. nezinau ar aiskiai surasiua, zodziu butu lengviau aiskinti...

  zzz