prisimenu savo bulke pasiemiau, tai pirmas sakinys buvo, gal kazkas smeliavo sale kai tu dazei
dazytojo zodziai buvo, aik tu dar ne tokius supoliraves
skaito dulkiu nebuna tik vasara kai rasa nukrinta, tada ant zoles issivarau ir nupuciu be dulkiu
gaila kad ziema daze, o tai ne dulkes, o akmenys buvo