prisimenu savo bulke pasiemiau, tai pirmas sakinys buvo, gal kazkas smeliavo sale kai tu dazei  dazytojo zodziai buvo, aik tu dar ne tokius supoliraves skaito dulkiu nebuna tik vasara kai rasa nukrinta, tada ant zoles issivarau ir nupuciu be dulkiu  gaila kad ziema daze, o tai ne dulkes, o akmenys buvo

vasara kai silta ir nevejuota , apsilaistai aplink masina su vandeniu ant zemes ir irgi neblogai būna