manau neverta.. pagalvok kiek visko reikia, radijatoriaus, kondicionieriaus pompos, pacio peciuko kurio sklendes reguliuojamos elektra, kompo... ir t.t.

Jeigu priklausote tiems statiniams beveik 90 proc., kurie perka dėvėtus automobilius, situacija tampa gerokai įdomesnė.

Tarkim, jūs turite laisvo laiko ir užtektinai lėšų dėvėtam automobiliui, sėdate į autobusą, nuvažiuojate į Vokietiją ar Olandiją ir parsivarote automobilį. Belieka jį išmuitinti, užregistruoti, pereiti techninę apžiūrą, apdrausti ir ramiai važinėti. Tokią kelionę gali sau leisti toli gražu ne kiekvienas, taigi tenka rinktis iš paprastesnių variantų.

Bene pats paprasčiausias, bet ir pavojingiausias būdas – pirkti automobilį pagal skelbimą. Paprasta, nes skelbimų laikraštį vartyti ar naršyti internete galima šiltai ir maloniai sėdint namuose. Skelbimų apie parduodamus automobilius apstu ne tik specializuotose reklaminiuose leidiniuose, bet ir paprastuose dienraščiuose, tad rinktis yra tikrai iš ko. Suradus norimą variantą, lieka susisiekti su šeimininku, ir ... darosi įdomu. Pirmiausia reikia, kad šeimininkas būtų iš to paties miesto kaip ir jūs, nes kitaip iki norimo automobilio teks keliauti pačiam ar ieškoti kito varianto. Susitikus ir apžiūrėjus dėl kainos, paprastai, dar galima derėtis. Jei skelbime buvo parašyta, kad „automobilis geras“ ar „daug privalumų“, nusiderėti gali ir nepavykti. Be to, perkant iš fizinio asmens daug sudėtingiau bus su lizingu. Tokiu atveju paprasčiau ir greičiau būtų imti vartojamąją paskolą, tačiau joms taikomos didelės palūkanos. Sutarus dėl kainos, mašiną belieka perregistruoti ir, atrodytų, viskas. Rekomenduojama pakeisti tepalus, oro filtrą ir galima važinėti. Deja, dažnas atvejis, kai „labai geros“ mašinos pardavėjas pamiršta pasakyti, kad prieš tai atsuko atgal spidometro skaitliuką, įbrėžimą užtepė prieš pat pardavimą, mašinos atraminiai guoliai baigia iškristi, klimato kontrolė neveikia, o žvakes verčiau išsukinėti servise su pneumatine aparatūra. Jei tai būtų vienetiniai atvejai, būtų galima jų neminėti, tačiau beveik kiekviena iš fizinio asmens pirkta mašina turi savų „paslapčių“, kurios pradeda lįsti pačiu netinkamiausiu laiku. Liūdniausia tai, kad pinigai sumokėti, pardavėjas kažkur sėkmingai dingęs, o „labai puikų“ automobilį remontuoti tenka patiems ar, skubos tvarka truputį aplopius, perleisti kitam laimingam savininkui. Taigi, prieš pirkdami automobilį iš privataus asmens nepatingėkite užsukti su juo į artimiausią techninės apžiūros stotį, pamėginkite pereiti techninę apžiūrą. Jei pavyks, galima tikėtis, kad rimtų problemų automobilis neturi. Jei automobilis pirktas, prižiūrėtas Lietuvoje ir turi serviso knygutę, nepatingėkite bent paskambinti į prižiūrėjusį servisą ir pasiteirauti, kokie darbai buvo atliekami. Blogiausiu atveju užsukite į pirmą pasitaikiusį servisą ir paprašykite ten patikrinti automobilį. Verčiau jau sumokėti 100 Lt už apžiūrą, negu vėliau kišti pinigus taisant „netikėtai“ išlindusius gedimus. Tokių gali atsirasti, jei automobilis atgabentas iš Amerikos, bet kainavo mažiau negu kiti to paties prekių ženklo automobiliai. Istorijos apie skendusius automobilius nėra laužtos iš piršto.

Kitas variantas – važiuoti į automobilių turgų. Turguje galima sutikti pavienių asmenų, parduodančių savo automobilius tiek čia, tiek ir per skelbimus, tačiau yra ir kitokių galimybių. Tarkim, asmenys ar nedidelės įmonėlės, nuolat užsiimančios automobilių importu. Tokie nuolatiniai pardavėjai, dažniausiai, rūpinasi savo reputacija, todėl bent minimalias garantijas mašinai galima gauti. Taip pat, imant automobilį „tiesiai nuo tralo“, galima tikėtis, kad spidometro rodmenys bus tikri, o ne Lietuvoje eksploatuotas automobilis – geriau prižiūrėtas. Perkant turguje iš registruotos įmonėlės galima tikėtis, kad vienas ar kitas bankas paprastesnėmis sąlygomis leis tokį automobilį įsigyti lizingu. Šiuo atveju lizingą galima vertinti kaip savotišką garantą, nes pinigai į pardavėjo sąskaitą bus pervesti tik tada, kai automobilis bus perregistruotas pirkėjui, o tai įvyks perėjus techninę apžiūrą. Tai šiek tiek apsaugo nuo techniškai netvarkingo automobilio įsigijimo, tačiau tik tokiu atveju, jei techninė apžiūra atliekama sąžiningai ir laikantis taisyklių. Kita vertus, pirkėjas turi būti suinteresuotas kokybiškos mašinos įsigijimu. Be to, iškart radus rimtų trūkumų, galima mėginti numušti kainą ir taip kompensuoti artėjančio remonto išlaidas. Be to, kaip ir perkant pagal skelbimą, galima užsukti į automobilių servisą ir paprašyti patikrinti automobilį. Kai kurie pardavėjai linkę duoti savo parduodamą automobilį porai dienų pabandyti. Su tokiu pasiūlymu, aptarus su pardavėju sąlygas, būtina sutikti, nes bus laiko nuodugniau apžiūrėti pasirinktą automobilį ir išvengti skaudžių nusivylimų.

Tiek perkant automobilį pagal skelbimus, tiek turguje nereikia žavėtis labai maža automobilio kaina. Geras daiktas nėra pigus. Tos pačios klasės ir tų pačių metų automobilių kaina gali skirtis, tačiau ji negali būti mažesnė keliais ar keliolika tūkstančių litų. Taip pat, jei žinote, kokio automobilio norite, rekomenduotina pasiieškoti apie jį informacijos kad ir tame pačiame internete. Yra tikrai nemažai tinklalapių, kuriuose aprašomi automobiliai ir galimi jų gedimai. Verčiau sugaišti papildomą pusdienį aiškinantis, į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis vieną ar kitą modelį, negu vėliau dienas leisti servise.

Trečias, iš pirmo žvilgsnio patraukliausias, būdas – pirkimas iš specializuotų centrų ar oficialių mašinų platintojų. Pradžioje viskas atrodo labai gražiai: prižiūrėtos, techniškai tvarkingos mašinos, garantijos, galimybė pirkti išsimokėtinai ir net galimybė rinktis iš kelių lizingo bendrovių. Deja, visas pradinis žavesys išgaruoja, kai teorinės idėjos mėginamos įgyvendinti praktiškai. Pirmiausia tampa aišku, kad dėvėtos mašinos specializuotuose centruose ar pas oficialius platintojus kainuoja keliais ar keliolika tūkstančių brangiau negu perkant pagal skelbimą ar turguje. Jei pirksite automobilį išsimokėtinai, jis dar labiau brangs, o KASKO draudimas, kuriuo kitu atveju galėtumėte ir nesidrausti, taps privalomas. Išsimokėtinai galėsite pirkti, jei bankas sutiks finansuoti jūsų pirkinį, o jis gali ir nesutikti. Daugumas bankų reikalauja, kad lizingu perkamo automobilio amžius pasibaigus lizingui nebūtų didesnis kaip 9 metai. Taigi, perkantiems 7–8 metų automobilį gali tekti pagalvoti apie vartojamąją paskolą, kurios procentai didesni negu lizingo, arba sukandus dantis pasiruošti mokėti didesnes įmokas ir automobilį išsipirkti per metus ar dvejus. Yra bankų, kurie nesutinka finansuoti automobilio pirkimo lizingu, jei jis kainuoja mažiau negu 20 000 Lt. Be to, jei pasirenkate ne to banko, kuriame laikote savo pinigus, lizingą, jums teks pasirinktai lizingo bendrovei leisti išnagrinėti jūsų SODROS duomenis, pristatyti ataskaitas apie pajamas ir pan. Jei visi šie sunkumai bus įveikti, galėsite pasirašyti sutartį su pasirinkta bendrove ir sumokėti administravimo mokestį, kuris gali siekti nuo 190 iki 450 Lt.

Išsiaiškinus su banku, reiktų nepamiršti apžiūrėti automobilį. Reikalas tas, kad specializuoti centrai ir oficialūs platintojai skirsto automobilius į „savus“ ir „svetimus“. „Savi“ automobiliai greičiausiai bus prižiūrėti, techniškai tvarkingi, jiems galima tikėtis garantijos (standartinis variantas – 6 mėn. su ar be ridos apribojimo), vadybininkai surinks apie juos visą jus dominančią informaciją ir, jei tai būtina, pereis techninę apžiūrą. Tokie dalykai kainuoja, todėl, pirkdami dėvėtą automobilį specializuotame centre, žinokite, kad jis kainuos brangiau negu turguje. Beje, pusmetinė garantija taikoma tik varikliui, pavarų dėžei ir automobilio kompiuteriui, jei toks yra. Taigi, rutulines atramas, amortizatorius ar atramines gumas teks keisti patiems.

Jei automobilis „svetimas“, priimtas parduoti komiso pagrindais ir tiesiog stovintis pardavėjo kieme, garantijos jam niekas neduos, informacijos apie jo techninę būklę teks ieškotis patiems, o techninę apžiūrą vadybininkas pereis tik laimingai sutapus aplinkybėms (tarkim, jie žiemą mašina bus su žieminėmis padangomis). Beje, net ir „svetimas“ automobilis tokioje vietoje kainuoja brangiau negu jo analogai turguose, tad galvokite, ar verta permokėti. Be to, galima tikėtis, kad jau perkant automobilį atsiras nenumatytų išlaidų (padangos, tepalai, diržai ir pan.), kurias teks padengti iš savo kišenės.

Tiesa, net ir pasirinkus mašiną niekas neprieštaraus, jei jums kils įtarimų ir atsisakysite pirkti konkretų automobilį. Tokiu atveju tikriausiai bus pasiūlytas kitas modelis, bet niekas nenorės grąžinti įmokėto avanso, kuris čia vadinamas „rezervacijos mokesčiu“, tad prieš išsiskirdami su pinigais gerai pagalvokite, ar tikrai atėjote į tą vietą, į kurią norėjote, ar perkate tokį automobilį, kokio norėjote.

Devynis kartus pamatuok, o dešimtą pjauk. Gero kelio.


www.autoreviu.lt

Dažnas naujo automobilio pirkėjas, sumokėjęs už gamyklinę garso
aparatūrą 1000 ar 2000 litų, naiviai tikisi, kad naujajame automobilyje
galės pasijusti lyg tikro garso koncerte. Tačiau jau po pirmo bandymo
seka nusivylimas. Ką gi daryti? Ar iš viso verta rinktis gamyklinę
garso sistemą, o jeigu ne – tai, kokią, kokius garsiakalbius, kokį
stiprintuvą, galų gale, kokius laidus?

 

Garsiakalbiai
Pradžioje – apie garsiakalbius. Pagal konstrukciją plačiausiai yra paplitę yra trijų rūšių garsiakalbiai.


Plačiajuosčiai 8-17cm garsiakalbiai. Jų dažnių diapazonas gali būti nuo
100 Hz iki 10 kHz, o kartais – dar platesnis. Dėl mažos jų savikainos
ir nesudėtingo montavimo šie garsiakalbiai dažniausiai naudojami
gamyklinėse garso sistemose, kurios komplektuojamos į naujus
automobilius.

Plačiajuosčiai „koaksialo” (coaxial, arba
ašinio) tipo garsiakalbiai. Šiuo atveju ant vieno garsiakalbio korpuso
yra sumontuotos papildomai antra, o kartais ir trečia bei ketvirta
juostos. Todėl tokį garsiakalbį jau galima traktuoti kaip daugiajuostę
sistemą, susidedančią iš atitinkamo garsiakalbių skaičiaus. Tokio tipo
garsiakalbiai gaminami 8–20 cm diametro, ovalo arba elipsės formos. Kai
kurių tokios rūšies garsiakalbių atkuriamų dažnių juosta gali siekti
nuo 60 Hz iki 15-20 kHz, tačiau dėl konstrukcijos ypatumų šie
garsiakalbiai labiau tinka galinei akustikai. Todėl nerekomenduojama
juos montuoti automobilio priekyje.

Plačiajuosčiai
komponentiniai garsiakalbiai. Paprastai jie sudaryti iš atskirų
garsiakalbių, pritaikytų darbui siaurame dažnių diapazone. Dažniausiai
sutinkami komplektai iš dviejų ar trijų garsiakalbių. Esant dvijuostei
sistemai, apatinę dažnių juostą (~60 Hz -4000 kHz) atkuria 10-17 cm
diametro garsiakalbis, tuo tarpu viršutinę dažnių juostą (4 kHz - ~20
kHz) atkuria mažas 1-3 cm garsiakalbiukas.

Aukštų dažnių
garsiakalbis (paprastai jis būna su kupoliniu lengvu difuzoriumi,
pagamintu iš šilko, dirbtino šilko, aliuminio arba titano ir mažu
Neodimio magnetu)  montuojamas aukščiau. Tai ženkliai pagerina
garso atkūrimo kokybę bei garsų lokalizaciją. Tačiau toks komponavimas
turi ir savų trūkumų - aiškiai galima girdėti, kad aukšti dažniai
sklinda iš viršaus, o vidutiniai dažniai - iš po kojų. Toks netolygus
garso pasiskirstymas susidaro dėl palyginti didelio atstumo tarp žemus
ir aukštus dažnius atkuriančių garsiakalbių. Ir kuo geresni
garsiakalbiai, tuo labiau jaučiamas šis trūkumas.


Pastaruoju metu ši problema sprendžiama gaminant kiek įmanoma didesnius
aukštų dažnių garsiakalbius (25-30 mm) ir atitinkamai žeminant skyrimo
ribą tarp juostų (net iki ~1 kHz). Trijuostės sistemos tokių trūkumų
neturi, tačiau jos turi kitą trūkumą, kuris trukdo šios sistemos
populiarumui. Tai didelė ne tik garsiakalbių, bet ir jų montavimo
kaina. Visgi, trijuostė sistema gali užtikrinti tikrai gerą garso
kokybę ir labai gerą dinaminį diapazoną.
Taigi, tiek dvijuosčiai, tiek trijuosčiai garsiakalbiai yra vienintelis teisingas sprendimas automobilio priekinei akustikai.

Komponavimas


Aparatas ir 4 garsiakalbiai, sumontuoti standartinėse arba automobilio
gamintojo numatytose vietose.  Jeigu tai yra sistema, kurią
gamintojas paprastai siūlo pirkėjui, tuomet džiaugsmo nesitikėkite.

Pavyzdžiui, populiariųjų trečiosios ir ketvirtosios kartos Volkswagen
Golf automobilių priekinėse ir galinėse durelėse dažniausiai montuojami
Philips arba Blaupunkt 16 cm garsiakalbiai su plastmasiniais vamzdžio
tipo korpusais. Šie garsiakalbiai atkuria dažnius maždaug iki 4 kHz,
nes tiesiog ant signalo pajungimo gnybtų yra sumontuotas paprastas
filtras. Tai nepaisant to, kad garsiakalbių nominali galia siekia 7-8
W. Durelių viršuje taip pat sumontuoti aukštų dažnių garsiakalbiai,
kurie „dirba“ nuo maždaug 4 kHz, o tai realizuota juos pajungiant per
3,3 mkF kondensatorių. Šių garsiakalbių nominali galia siekia 2-3 W.

Nepaisant to, kad mašinoje sumontuota tikra komponentinė dvijuostė 4
kanalų stereo sistema,  garso kokybė, atvirai pasakius, yra netgi
žemiau kritikos ribos. Tačiau neverta nusiminti. Kokybė gali šiek tiek
pagerėti, jeigu atsisakysite gamyklinės magnetolos ir už maždaug 600
eurų (maždaug tiek paprastai kainuoja gamyklinės garso sistemos)
teisingai pasirinksite Lietuvoje parduodamą magnetolą ir garsiakalbius.
Nors tai drąsus žingsnis, tačiau jis Jums suteiks gerokai daugiau
malonumo.
Brangiuose aukštos klasės automobiliuose kartais būna
sumontuotas papildomas vienas ar keli garsiakalbiai, skirti atkurti tik
žemo dažnio signalus (50 - 150 Hz juostoje), tačiau jie į bazinę
automobilio kainą neįtraukti, todėl už juos tenka mokėti papildomai.

Net jeigu automobilyje garso sistemų komplektacija yra panaši, kaip tik
ką išvardinta, tačiau automagnetola – gerokai aukštesnės klasės ir
kokybės, galima tikėtis visai neblogo skambesio. Tačiau magnetola turi
būti su papildomu linijiniu išėjimu žemų dažnių garsiakalbio
stiprintuvo pajungimui ir atitinkamais garsiakalbiais, kurie yra
pritaikyti darbui tiesiai nuo vidinio aparato stiprintuvo.

Paprastai tokie garsiakalbiai būna lengvais difuzoriais su dideliu
naudingumo koeficientu. Tokioje sistemoje taip pat yra žemų dažnių
kolonėlė su atitinkamos galios stiprintuvu. Idealiu atveju – korpusinio
tipo, blogiau - laisvo tūrio.
Jeigu Jūsų automobilyje sumontuota
būtent tokia garso sistema, jeigu ji teisingai instaliuota, tuomet
galite tikėtis pakankamai aukštos skambėjimo kokybės.
Dar vienas
variantas – garso sistema, susidedanti iš aukštos klasės grotuvo,
turinčio tris linijinius išėjimus, dviejų porų didelės galios (30-40 W)
garsiakalbius ir žemo dažnio kolonėles. Šioje sistemoje turėtų būti
vienas keturių kanalų stiprintuvas 30-40 W galios kanalui, kuris
skirtas komponentiniams garsiakalbiams, o vienas atskiras stiprintuvas
– žemo dažnio kolonėlei. Pastarasis turėtų būti bent 50 W nominalios
galios. Reikėtų nepamiršti, kad garso aparatūros gamintojai paprastai
pateikia maksimalią stiprintuvų galią, kuri dažniausiai būna 3-4 kartus
didesnė nei nominali.
Taupant lėšas, galima naudoti integruotą
penkių kanalų stiprintuvą. Tokių stiprintuvų maitinimo grandinėje
pageidautinas mažiausiai 0,5 farado talpos kondensatorius. Jo paskirtis
- sušvelninti akumuliatoriaus tiekiamos įtampos svyravimus, esant
dideliems momentiniams srovės poreikiams. Na, o bendra stiprintuvų
pareikalaujama srovė gali siekti net 100 A ir daugiau. Esant tokiai
srovei, akumuliatoriaus įtampa krenta iki 2-3 voltų, automatiškai
mažėja stiprintuvų galia, didėja garso signalo iškraipymai, trumpėja
akumuliatoriaus ir generatoriaus tarnavimo laikas.

Montavimas

Garsiakalbius montuojant į standartines, gamykloje jiems numatytas vietas atsiranda nemažai problemų:

šalia
prastos garso kokybės, neteisingai suformuotos skambėjimo scenos,
automobilio viduje girdimas gana didelis triukšmas judėjimo metu, kuris
dažniausiai kompensuojamas garso lygio kėlimu. Toks automobilis kelia
gerokai daugiau triukšmo ir išorėje.
Siekiant komforto viduje
esantiems būtina atlikti dalinį arba pilną automobilio triukšmo
izoliacijos gerinimą. Toks variantas leidžia sukurti automobilyje
izoliuotą nuo aplinkos triukšmo erdvę, mažina vairuotojo nuovargį ilgų
kelionių metu bei pagerina garso kokybę, taip pat sumažina audio
sistemos triukšmo skleidimą į aplinką. Be to, mažiau apkraunami tiek
garsiakalbiai, tiek ir stiprintuvai, nes sukurti reikalingą garsą
automobilio salone užtenka mažesnės galios.
Esant gerai automobilio
garso izoliacijai, judant mieste, intensyvaus eismo metu, o užmiestyje
važiuojant 120-160 km/h greičiu uždarytais langais vairuotojas su
priekyje sėdinčiu keleiviu turi susikalbėti, nekeldami balso ir
neįtempdami klausos.
 
Laidai

Gaila, tačiau dažniausiai automobilių savininkai į laidus beveik
nekreipia dėmesio, todėl dažniausiai pasirenkami patys pigiausi laidai.
Gi iš tikrųjų nuo laidų priklauso labai daug...

Akustiniai:

Minimalus reikalavimas – komponentinėms kolonėlėms naudoti išgryninto
vario (OFC) 1,5 kvadratinio milimetro, žemo dažnio kolonėlėms - 2,5
kvadratinio milimetro skerspjūvio laidus. Nereikia ignoruoti laidų tuo
atveju, kai naudojamas vidinis magnetolos stiprintuvas. Atvirkščiai,
tokiu atveju rekomenduojama imti ne mažiau kaip 2.5 kv/mm skerspjūvio
laidą, kad kaip galima labiau sumažinti galios nuostolius.

Maitinimo:
Magnetolos maitinimo pajungimui turėtų būti naudojamas mažiausiai 2,5 mm2, pageidautinma 4 kv/mm.

Vienam dviejų kanalų stiprintuvui, jeigu jo galia ne didesnė kaip 30 W
kanalui - ~10 mm2 laidas. Tačiau tokiam stiprintuvui maitinimą
geriausia pajungti su ne mažesnio, kaip 16 mm2 skerspjūvio kabeliu.

Tarpblokiniai:

Linijinius laidus, jungiančius aparatą ir stiprintuvą, visada verta
rinktis maksimaliai kokybiškus. Jie tipinėje situacijoje daro žymiai
didesnę įtaką skambėjimui, nei auksčiau paminėti akustiniai laidai.
Nebūnant specialistu, išoriškai sunku nustatyti tarpblokinio kabelio
kokybę, todėl reikėtų pasikliauti informacija ant paties kabelio, kaina
bei gamintojo vardu. Patartina rinktis paruoštus naudojimui linijinius
laidus ir kabelius, ant kurių yra nurodyta srovės tekėjimo kryptis.
Paprastai tokių laidų gamybai naudojamos sudėtingos gyslų pynimo
technologijos, taip pat ir ypatinga metalo sudėtis, kuri mažiau linkus
oksiduotis. Srovės tekėjimo kryptis linijiniame laide priklauso ne nuo
paties laido, tačiau nuo to kaip sujungtos ekranuojančios gyslos
kabelio galuose.

Artūras-M
www.i-klubas.lt

Akumo rugsti kas naudojat, tai imat is seno akumo, ar perkat elektrolito ir maisot?

as turejau elektrolito dar garaze tai sumaisiau ji ir labai gerai valo

dazu neliko?

Nuejes i senukus uzmaciau toki daigta  "Silikoninis skystis"


"Silikoninis skystis

Išfasavimas: 100ml

Naudojamas: Automobilių apdailos, gumos
 ir plastmasinių, galanterijos gaminių iš dirbtinės
bei natūralios odos, drabužių ir avalynės priežiūrai."
 

Kazin kas per daigtas, gal atnaujintu visas salono plastmases 

buteliuko kaina ~10 Lt

na per tokius bairius masina dabar garaze stovi, o as pescias vaikstau

niekas nenuleido jis pats isbego kol as bakeli pildziau

toje vietoje ir kisau plona atsuktuva, lusta dandtelis ir viskas, kaip priklijuota kokia.. 

A4 niekaip nepakeisi dirzo nenuardes priekio, 

sake kad nebeveza jis tu kinietisku pigiu, is 10 koks vienas teveikdavo

robusta rimtesne, bet.... nestebuklai ir ten. bet sakykim rimciausia parduotuve musu kaime 

paziuresiu kaip kraus su siais sepeteliais, jei taipat sudinai tai bandysiu restauruot originala,
o siaip pardavejas robustos sake kad kazkokiu kinietisku buna tai is 10 tik koks vienas veikia   gal sis rimtesnis, kitokio neturejo..

geriau senaji orginalu boch restauruoti nei pirkti naujus bet kito gamintojo - tai zymiai patikimiau

na isidejes si paziuresiu kaip kraus, jei bus negerai sudesiu sepetelius i senaji Bosch`a