Atvykti į meetą drąsos trūksta, bet kelti pretenzijas drąsūs - kodėl senbuviai nepatiesia raudono kilimo.
Natūralu kad į meetus tarkime atvyksta 100 naujų žmonių per metus.
Iš jų 30 grįžta antrą - penktą kartą.
Iš 30-ties jų 10-ąjį kartą grįžta jau tik 5 žmonės.
Iš 5-erių lieka 1-2 kurie tampa senbuviais, atsidavusiais idėjiniais žmonėmis, kurie gali ir darbus kažkokius nuveikti.
Dabar taip išeina, kad kai kurie nevažiavę net, o dėsto kokia pas mus situacija, nors net nežino.
Vienas kitas už akių mėšlu pasidrabsto,nes atvykęs pirmą kartą nepagavo nei kampo ir matomai pats iš anksto kitaip viską įsivaizdavo.
Dar vienas kitas po pirmo ir paskutinio apsilankymo ir išdėsto kas jo akimis netiko, nepatiko, tačiau kalba bent motyvuotai (tai vienintelė rūšis kuri man priimtina

)
Gerbiamieji,
jei norime daryti - darom. Idėjų matau turite, tačiau ne senbuviai turi šokinėti, o visi kalbėti. Mes (nes aš ir pensijos senbuvis) grįžome tik tam pakelti bangą, kad prisijungtų jaunieji. Mes jiems padėtume, perleistume patirtį ir padėtume ateityje. Patys negalime vežti viso krūvio, nes atsiranda ne pana, o žmona, planuojama šeima, vakarai ne klube, o statomam name, visai kitaip laisvas laikas ir prioritetai susidėsto.
Mes bandome būti supratingi, o jūs?