Labiausiai nervina požiūris "kam čia kažką daryti, jei vistiek niekas nekreips dėmesio". Svarbiausia nenuleisti rankų kol nebus pasiektas tikslas. Vieningumo mums trūksta ir drąsos. Gerai sako Bajoras, kad geriau išlėkti į svetimą šalį, nei savoje kurti geresnį gyvenimą. Paimkim pavyzdį iš graikų, prancūzų ir mes galėsim kontroliuoti padėtį, juk neturim diktatoriškos valdžios, kurios negalėtume pakeisti (arba bent jos nuomonės)..