Vakar savo vyrą įkalbėjau liustrą
krištolinę nusipirkti, brangi labai (puse metų taupėm).
Nuvažiavom į
parduotuvę, nusipirkom liustrą ir labai laimingi, kaip ant sparnų lekiam
namo,
pakeliui dar nusipirkom konjakėlio (aplaistyti visą šitą
reikaliuką). Atsisėdom už stalo, įkalėm
po 50g., paskui pakartojom,
na ir sakau, o davai liustrą šiandien pakabinam, vyras kiek pagalvojo,
bet ar čia nuo konjako, ar nuo mano didelės laimės sutiko. Pasistatėm
kėdę ant jos taburetę,
užsikabarojo manasis ant taburetės o mane
privertė ją laikyti. Stoviu laiminga stebiu kaip mano
erelis ten
palubyje buria, (o jis kažkodėltais su šeimyniniais triusikėliais buvo)
nukreipiu žvilgsnį
žemyn ir ką aš matau - iš tų simpatiškų
triusikėlių išriedėjo kiaušiukas, na aš iš to nesusilaikymo
ėmiau
ir taip lengvai sprigtelėjau. Mano erelis kaip skris nuo tos sustatytos
estakados kartu su liustra, kuri sudužo į šipulius, pašoka nuo žemės
ir prie manęs prišoka...... Galvoju užmuš, o jis man sako:
Bl..
taip elektra kirto..., kad net iki kiaušių daėjo, gerai kad gyvas
likau. — jaučiasi amused.