Daug čia visko... Nebegaliu pasitikėti kai kuriais žmonėmis ir su jais dirbti, kuriems širdis buvo padovanota, o pasitaikius progai spjovė į nugarą. Nerutuliokime šios temos, tai praeitis.

Patinka ir dabar klubas, patiks visada (kitu ateju nebūčiau, nepergyvenčiau ir nesijaudinčiau), tačiau širdis verkia kai matau tokį rezultatą šiai dienai. Juk žmogus po žmogaus "lipdytas", kiek vandens nubėgo kol kolektyvas susišlifavo, atsifiltravo, bei koks nesveikai galingas jis gavosi. Kiek daug jis nuveike ir pasieke. Buvo puikus branduolys su nemaža traukos jėga.
Nereikėjo kurti, tereikėjo palaikyti "deguonį" ir šiek tiek su meile pasistengti dėl visų... Nesugebėjo.
Tad gal laikas atsimerkti zmonems, visiems!, tiek "stabdziams" tiek ir jauniems, energingiems, idejiniams!