su vaikais šiek tiek kitaip, juos išmeta rečiau, bet kai pamatai kiek šunų išmetami lauk ir atsiduria tose pačiose prieglaudose, iš kurios mes pasiėmėm Bardą, tai man suskausta širdį ant kiek žmonės nužmogėję... Šuns juk ne grožis svarbiausia, svarbu koks jis pats savo vidumi. Mums būtent tokio ir reikėjo, koks yra Bardas - žaismingas, pilnas energijos ir saugantis savo teritoriją O ar jis ryžas (buvo vos ne raudonas, dabar jau tamsėja kailis), ar juodas, ar veislinis ar maišytas (kaip šiuo atveju) tai sudaro tikrai nedaug reikšmės

Arvi, jis mažas labai buvo panašus į Kaukazo aviganio jauniklį, bet dabar man atrodo, kad Taksas bus "permiegojęs" su jo motina (lyg ir vilkinė kalė, bet nedidukė, tai tikriausiai irgi maišyta) - kojos trumpos labai, nors kailis ir primeta šiek tiek Kaukazą (ilgas labai plaukas)