Dažnas naujo automobilio pirkėjas, sumokėjęs už gamyklinę garso
aparatūrą 1000 ar 2000 litų, naiviai tikisi, kad naujajame automobilyje
galės pasijusti lyg tikro garso koncerte. Tačiau jau po pirmo bandymo
seka nusivylimas. Ką gi daryti? Ar iš viso verta rinktis gamyklinę
garso sistemą, o jeigu ne – tai, kokią, kokius garsiakalbius, kokį
stiprintuvą, galų gale, kokius laidus?
Garsiakalbiai
Pradžioje – apie garsiakalbius. Pagal konstrukciją plačiausiai yra paplitę yra trijų rūšių garsiakalbiai.
Plačiajuosčiai 8-17cm garsiakalbiai. Jų dažnių diapazonas gali būti nuo
100 Hz iki 10 kHz, o kartais – dar platesnis. Dėl mažos jų savikainos
ir nesudėtingo montavimo šie garsiakalbiai dažniausiai naudojami
gamyklinėse garso sistemose, kurios komplektuojamos į naujus
automobilius.
Plačiajuosčiai „koaksialo” (coaxial, arba
ašinio) tipo garsiakalbiai. Šiuo atveju ant vieno garsiakalbio korpuso
yra sumontuotos papildomai antra, o kartais ir trečia bei ketvirta
juostos. Todėl tokį garsiakalbį jau galima traktuoti kaip daugiajuostę
sistemą, susidedančią iš atitinkamo garsiakalbių skaičiaus. Tokio tipo
garsiakalbiai gaminami 8–20 cm diametro, ovalo arba elipsės formos. Kai
kurių tokios rūšies garsiakalbių atkuriamų dažnių juosta gali siekti
nuo 60 Hz iki 15-20 kHz, tačiau dėl konstrukcijos ypatumų šie
garsiakalbiai labiau tinka galinei akustikai. Todėl nerekomenduojama
juos montuoti automobilio priekyje.
Plačiajuosčiai
komponentiniai garsiakalbiai. Paprastai jie sudaryti iš atskirų
garsiakalbių, pritaikytų darbui siaurame dažnių diapazone. Dažniausiai
sutinkami komplektai iš dviejų ar trijų garsiakalbių. Esant dvijuostei
sistemai, apatinę dažnių juostą (~60 Hz -4000 kHz) atkuria 10-17 cm
diametro garsiakalbis, tuo tarpu viršutinę dažnių juostą (4 kHz - ~20
kHz) atkuria mažas 1-3 cm garsiakalbiukas.
Aukštų dažnių
garsiakalbis (paprastai jis būna su kupoliniu lengvu difuzoriumi,
pagamintu iš šilko, dirbtino šilko, aliuminio arba titano ir mažu
Neodimio magnetu) montuojamas aukščiau. Tai ženkliai pagerina
garso atkūrimo kokybę bei garsų lokalizaciją. Tačiau toks komponavimas
turi ir savų trūkumų - aiškiai galima girdėti, kad aukšti dažniai
sklinda iš viršaus, o vidutiniai dažniai - iš po kojų. Toks netolygus
garso pasiskirstymas susidaro dėl palyginti didelio atstumo tarp žemus
ir aukštus dažnius atkuriančių garsiakalbių. Ir kuo geresni
garsiakalbiai, tuo labiau jaučiamas šis trūkumas.
Pastaruoju metu ši problema sprendžiama gaminant kiek įmanoma didesnius
aukštų dažnių garsiakalbius (25-30 mm) ir atitinkamai žeminant skyrimo
ribą tarp juostų (net iki ~1 kHz). Trijuostės sistemos tokių trūkumų
neturi, tačiau jos turi kitą trūkumą, kuris trukdo šios sistemos
populiarumui. Tai didelė ne tik garsiakalbių, bet ir jų montavimo
kaina. Visgi, trijuostė sistema gali užtikrinti tikrai gerą garso
kokybę ir labai gerą dinaminį diapazoną.
Taigi, tiek dvijuosčiai, tiek trijuosčiai garsiakalbiai yra vienintelis teisingas sprendimas automobilio priekinei akustikai.
Komponavimas
Aparatas ir 4 garsiakalbiai, sumontuoti standartinėse arba automobilio
gamintojo numatytose vietose. Jeigu tai yra sistema, kurią
gamintojas paprastai siūlo pirkėjui, tuomet džiaugsmo nesitikėkite.
Pavyzdžiui, populiariųjų trečiosios ir ketvirtosios kartos Volkswagen
Golf automobilių priekinėse ir galinėse durelėse dažniausiai montuojami
Philips arba Blaupunkt 16 cm garsiakalbiai su plastmasiniais vamzdžio
tipo korpusais. Šie garsiakalbiai atkuria dažnius maždaug iki 4 kHz,
nes tiesiog ant signalo pajungimo gnybtų yra sumontuotas paprastas
filtras. Tai nepaisant to, kad garsiakalbių nominali galia siekia 7-8
W. Durelių viršuje taip pat sumontuoti aukštų dažnių garsiakalbiai,
kurie „dirba“ nuo maždaug 4 kHz, o tai realizuota juos pajungiant per
3,3 mkF kondensatorių. Šių garsiakalbių nominali galia siekia 2-3 W.
Nepaisant to, kad mašinoje sumontuota tikra komponentinė dvijuostė 4
kanalų stereo sistema, garso kokybė, atvirai pasakius, yra netgi
žemiau kritikos ribos. Tačiau neverta nusiminti. Kokybė gali šiek tiek
pagerėti, jeigu atsisakysite gamyklinės magnetolos ir už maždaug 600
eurų (maždaug tiek paprastai kainuoja gamyklinės garso sistemos)
teisingai pasirinksite Lietuvoje parduodamą magnetolą ir garsiakalbius.
Nors tai drąsus žingsnis, tačiau jis Jums suteiks gerokai daugiau
malonumo.
Brangiuose aukštos klasės automobiliuose kartais būna
sumontuotas papildomas vienas ar keli garsiakalbiai, skirti atkurti tik
žemo dažnio signalus (50 - 150 Hz juostoje), tačiau jie į bazinę
automobilio kainą neįtraukti, todėl už juos tenka mokėti papildomai.
Net jeigu automobilyje garso sistemų komplektacija yra panaši, kaip tik
ką išvardinta, tačiau automagnetola – gerokai aukštesnės klasės ir
kokybės, galima tikėtis visai neblogo skambesio. Tačiau magnetola turi
būti su papildomu linijiniu išėjimu žemų dažnių garsiakalbio
stiprintuvo pajungimui ir atitinkamais garsiakalbiais, kurie yra
pritaikyti darbui tiesiai nuo vidinio aparato stiprintuvo.
Paprastai tokie garsiakalbiai būna lengvais difuzoriais su dideliu
naudingumo koeficientu. Tokioje sistemoje taip pat yra žemų dažnių
kolonėlė su atitinkamos galios stiprintuvu. Idealiu atveju – korpusinio
tipo, blogiau - laisvo tūrio.
Jeigu Jūsų automobilyje sumontuota
būtent tokia garso sistema, jeigu ji teisingai instaliuota, tuomet
galite tikėtis pakankamai aukštos skambėjimo kokybės.
Dar vienas
variantas – garso sistema, susidedanti iš aukštos klasės grotuvo,
turinčio tris linijinius išėjimus, dviejų porų didelės galios (30-40 W)
garsiakalbius ir žemo dažnio kolonėles. Šioje sistemoje turėtų būti
vienas keturių kanalų stiprintuvas 30-40 W galios kanalui, kuris
skirtas komponentiniams garsiakalbiams, o vienas atskiras stiprintuvas
– žemo dažnio kolonėlei. Pastarasis turėtų būti bent 50 W nominalios
galios. Reikėtų nepamiršti, kad garso aparatūros gamintojai paprastai
pateikia maksimalią stiprintuvų galią, kuri dažniausiai būna 3-4 kartus
didesnė nei nominali.
Taupant lėšas, galima naudoti integruotą
penkių kanalų stiprintuvą. Tokių stiprintuvų maitinimo grandinėje
pageidautinas mažiausiai 0,5 farado talpos kondensatorius. Jo paskirtis
- sušvelninti akumuliatoriaus tiekiamos įtampos svyravimus, esant
dideliems momentiniams srovės poreikiams. Na, o bendra stiprintuvų
pareikalaujama srovė gali siekti net 100 A ir daugiau. Esant tokiai
srovei, akumuliatoriaus įtampa krenta iki 2-3 voltų, automatiškai
mažėja stiprintuvų galia, didėja garso signalo iškraipymai, trumpėja
akumuliatoriaus ir generatoriaus tarnavimo laikas.
Montavimas
Garsiakalbius montuojant į standartines, gamykloje jiems numatytas vietas atsiranda nemažai problemų:
šalia
prastos garso kokybės, neteisingai suformuotos skambėjimo scenos,
automobilio viduje girdimas gana didelis triukšmas judėjimo metu, kuris
dažniausiai kompensuojamas garso lygio kėlimu. Toks automobilis kelia
gerokai daugiau triukšmo ir išorėje.
Siekiant komforto viduje
esantiems būtina atlikti dalinį arba pilną automobilio triukšmo
izoliacijos gerinimą. Toks variantas leidžia sukurti automobilyje
izoliuotą nuo aplinkos triukšmo erdvę, mažina vairuotojo nuovargį ilgų
kelionių metu bei pagerina garso kokybę, taip pat sumažina audio
sistemos triukšmo skleidimą į aplinką. Be to, mažiau apkraunami tiek
garsiakalbiai, tiek ir stiprintuvai, nes sukurti reikalingą garsą
automobilio salone užtenka mažesnės galios.
Esant gerai automobilio
garso izoliacijai, judant mieste, intensyvaus eismo metu, o užmiestyje
važiuojant 120-160 km/h greičiu uždarytais langais vairuotojas su
priekyje sėdinčiu keleiviu turi susikalbėti, nekeldami balso ir
neįtempdami klausos.
Laidai
Gaila, tačiau dažniausiai automobilių savininkai į laidus beveik
nekreipia dėmesio, todėl dažniausiai pasirenkami patys pigiausi laidai.
Gi iš tikrųjų nuo laidų priklauso labai daug...
Akustiniai:
Minimalus reikalavimas – komponentinėms kolonėlėms naudoti išgryninto
vario (OFC) 1,5 kvadratinio milimetro, žemo dažnio kolonėlėms - 2,5
kvadratinio milimetro skerspjūvio laidus. Nereikia ignoruoti laidų tuo
atveju, kai naudojamas vidinis magnetolos stiprintuvas. Atvirkščiai,
tokiu atveju rekomenduojama imti ne mažiau kaip 2.5 kv/mm skerspjūvio
laidą, kad kaip galima labiau sumažinti galios nuostolius.
Maitinimo:
Magnetolos maitinimo pajungimui turėtų būti naudojamas mažiausiai 2,5 mm2, pageidautinma 4 kv/mm.
Vienam dviejų kanalų stiprintuvui, jeigu jo galia ne didesnė kaip 30 W
kanalui - ~10 mm2 laidas. Tačiau tokiam stiprintuvui maitinimą
geriausia pajungti su ne mažesnio, kaip 16 mm2 skerspjūvio kabeliu.
Tarpblokiniai:
Linijinius laidus, jungiančius aparatą ir stiprintuvą, visada verta
rinktis maksimaliai kokybiškus. Jie tipinėje situacijoje daro žymiai
didesnę įtaką skambėjimui, nei auksčiau paminėti akustiniai laidai.
Nebūnant specialistu, išoriškai sunku nustatyti tarpblokinio kabelio
kokybę, todėl reikėtų pasikliauti informacija ant paties kabelio, kaina
bei gamintojo vardu. Patartina rinktis paruoštus naudojimui linijinius
laidus ir kabelius, ant kurių yra nurodyta srovės tekėjimo kryptis.
Paprastai tokių laidų gamybai naudojamos sudėtingos gyslų pynimo
technologijos, taip pat ir ypatinga metalo sudėtis, kuri mažiau linkus
oksiduotis. Srovės tekėjimo kryptis linijiniame laide priklauso ne nuo
paties laido, tačiau nuo to kaip sujungtos ekranuojančios gyslos
kabelio galuose.
Artūras-M
www.i-klubas.lt