Prisimenu vieną įvykį, dar ir dabar pikta bet ir juokas ima...
Važiavom su drauge į Latviją pailsėt. Pajudėjom gal kokią 5 ar 6 ryto, vartojom daug skysčių: kavos, limonadai, sultingi vaisiai ir t.t. Viskas kaupėsi, kelionė netrumpa, bet vis kentėjau. Kai reikalas prispyrė, nebuvo kur nubėgt greitukui, gal kokie 5~7 km anei 1 medžio. Tada, netikėtai, atsirado "salelė" su pora medžių, aukšta žole... Galvoju, dabar arba niekada! Ką gi, sustojom, aš keturiom nulėkiau į krūmus, pradėjau savo reikalą... Stoviu, kaifuoju... O tada girdžiu balsai... žiūriu - žmonės! Eina ir žiūri kiaurai... Gerai, kad spėjau, greitai "susitvarkiau", bėgom į mašiną... (truputį gėda pasidarė). Ką gi, važiuojam toliau... Kelis šimtus metrų pavažiavę, sakom, ko tais "š" smirda... Pasižiūriu į batus... Matosi, kad kažkas irgi ilgai kentėjo, tik ne greituko, o jau rimto...
Vat gi sėkmė? Kažkur toooli nuo miestų ir kaimų, tarp kelių medžių, besilengvinant buvau užtiktas žmonių, ir dar bėgdamas į mašiną, sugebėjau įmynt į riebų kakį...

buvo tada juoko...
