Korozija (iš lot. corrosio) tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija – geležies rūdijimas. Jos rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn. Kiti metalai (chromas, aliuminis) koroduodami apsitraukia plona, standžia, deguonies nepraleidžiančia plėvele, kuri saugo metalą nuo tolesnės korozijos.
Korozijos priežastis yra termodinaminis metalų nestabilumas, todėl gamtoje jie visi yra oksidavęsi – išskyrus taurieji metalai, pvz., Au, Ag.
Rudziu surisejai1. nenaudokit rudziu suriseju druskos ir sieros ruksties pagrindu, t.y. kurie kviapia druskos ir sieros rukstim (kvapas kaip elektrolito), tokie surisejai, pradzioje, gali duot labai nebloga vizualini efekta, bet pasekoje toki pat tik su zenklu minus. Tokio tipo surisejai reikalauja labai rimto pavirsiaus apdirbimo po ju panaudojimo ir vien vien nuplauti metala nepakanka, pries plaunant reik ji pasivuoti, o pato plauti, pats paprasciausias ir prieinamiausias pasivavimo budas - sodos tirpalas, bet po pasivavimo, reik metala labai gerai nuplaut, kad neliktu sodos, kitaip , pasekoje bus reakcijos su metalu ir sukels dangos irymo procesus.
2. nera rudziu suriseju su cinkavimo efektais ir panasiais bludais, tai pardaveju ismyslas (ka gali veikt cinkas ruksties aplinkoje?)
3. visi surisejai pagaminti ortofosforines ruksties pagrindu reikalauja plovimo, ir nereik bijoti kad nusiplaus fosfatine plevele - sitie fosfatai vandeni netirpsta.
4. islaikykit auksini viduri!!!! cia ne taupumas o racionalumas!!!! nekiskit kruva chemijos
!! nepilkit suriseja kibirais, geriau patepkit, nuvalykit ir dar karta patepkit!!!! daug, bereikalingos chemijos ant metalo dar niekam gero neatnese. nemaisykit ir netepkit vienoj vietoje suriseju skirtingu gamintoju, ir idemiai skaitykit instrukcijas, ne visada jas raso marketologai, kartais ir chemikai
4. viskas kas nereikalauja nuplovimo ir valymo - jau ne rudziu surisejai o antikorozines konversines dangos.
paprastas receptas rudziu surisejui25-40% ortofosforines rugzties (jei jos daug tai nereiskia kad gerai!)
25-45% distiliuoto vandens
15-30% spirito (jei ner , galima acetona)
procentai duoti ne svorio (g), o apimties (ml).
duokit prareaguot 1-24 val., jei reik procedura pakartokit.
GERAI NUPLAUKIT!
nenaudokit gryna rugzti - neefektyvu, didelis tankis neleidzia prasiskverbt per sluoksni rudziu!
Metalų apsauga nuo korozijosVisame pasaulyje daug dėmesio skiriama metalų apsaugai nuo korozijos, nes dėl jos patiriami metalo nuostoliai per metus sudaro apie 10-12% išlydomo metalo kiekio. Kadangi korozijos priežastys ir rūšys labai įvairios, tai nėra universalaus metodo metalui nuo jos apsaugoti. Kaskart reikia atsižvelgti į salygas, kuriomis metalinės detalės dirba.
Metalo parinkimas ir jo apdorojimas. Norint apsaugoti nuo korozijos, reikia tinkamai parinkti metalą. Yra daug metalų, kurie ne tik atsparūs korozijai, bet ir pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis (pvz., nerūdijantysis, kaitrai atsparusis plienas, spalvotieji metalai ir jų lydiniai).
Labai svarbu tinkamas metalo apdirbimas. Netinkamai jį apdirbus gali prasidėti korozija (austenitinių plienų tarpkristalinė korozija). Korozijos priežastis gali būti ir struktūriniai suvirinto metalo pokyčiai, nes nevienalytėje struktūroje susidaro potencialų skirtumas. Metalas tuo atsparesnis korozijai, kuo jis vienalytiškesnis ir kuo mažiau jame teršalų.
Konstrukcinis parinkimas. Korozija priklauso ir nuo gaminių konstrukcijos, ypač kai juos veikia atmosfera. Konstrukcijos dalys turi būti gerai prieinamos, kad būtų galima išvalyti ir perdažyti.
Labai svarbu, kad nesiliestų skirtingų potencialų metalai, ypač konstrukcijos, naudojamos agresyvioje aplinkoje.
Metalų paviršių apdirbimas. Kuo glotnesnis paviršius, tuo metalas atsparesnis korozijai. Ant šiurkštaus paviršiaus nusėdusiose dulkėse kaupiasi drėgmė, sukelianti koroziją, sunkiau susidaro apsauginės oksidų plėvelės. Koroziją labai veiksmingai sumažina, pavyzdžiui, paviršiaus kietinimas šratasraute mašina, poliravimas besisukančio minkšto veltinio disku patepant poliravimo pasta.
Metalų paviršiaus dengimas korozijai atspariomis medžiagomis. Tai vienas veiksmingiausių ir dažniausių kovos su korozija būdų. Parenkant dengiamąją medžiagą, atsižvelgiama į tai, kokį korozinį, mechaninį ir šiluminį poveikį patirs gaminys. Be to, atsižvelgiama į jo formą, matmenis, didumą, taip pat į kainą.
Metalų paviršiaus apsaugai nuo korozijos naudojamos šios apsauginės dangos: metalo (aliuminio, kadmio, chromo, vario, nikelio, cinko bei įvairių lydinių), metalo junginių (oksidų, oksidų-chromatų, fosfatų ir kt.) ir nemetalų (tepalų, lakų, dažų, dervų, gumos, emalio, keramikos ir kt.)
Metalo dangos daromos įvairiai: cheminiu ar elektrolitiniu, difuziniu, metalizavimo, plakiravimo ir kt. būdais. Cheminis nusodinimas – metalinės dangos nusodinimas cheminiu, bet ne elektrolitiniu būdu. Cheminio nusodinimo būdu dažniausiai sudaroma nikelio danga. Ji nusodinama redukuojant nikelio jonus natrio arba kalio hipofosfitu. Ši danga neakyta, o pakaitinta iki 600°C temperatūros būna tokia pat kieta kaip ir chromo danga; be to, ši danga atspari korozijai. Elektrolitinis nusodinimas – procesas, kai danga gaunama ant metalo (katodo) elektros srovei tekant ištirpintu ar išlydytu elektrolitu, turinčiu nusodinamo metalo jonų. Difuzinis apdirbimas – danga, gaunama įsotinant metalo paviršinį sluoksnį metalu arba nemetalu dėl tarpusavyje vykstančios difuzijos. Plieno gaminių apsaugai nuo korozijos dažniausiai vartojamas aliuminis, silicis ir chromas. Metalizacija – detalių paviršiaus padengimas plonu metalų ar jų lydinių sluoksniu. Išlydytas metalas ar metalo milteliai suspaustu oru arba inertinėmis dujomis išpurškiami ant specialiai paruošto detalės paviršiaus. Pagal energiją metalizacija skirstoma į dujinę, elektrolankinę, induktyvinę ir plazminę. Dengiamieji paviršiai dažniausiai metalizuojami cinku, aliuminiu, variu, anglimi ir nerūdijančiu plienu. Plienui apsaugoti nuo atmosferinės korozijos pakanka 0,05-0,1 mm storio cinko dangos. Karštuoju būdu dangos daromos įmerkiant gaminį į išlydytą metalą. Šitaip plienas dengiamas išlydytu cinku (cinkuota skarda, viela) ir kt. Plakiravimo būdu dengiamojo metalo paviršius padengiamas apsauginio metalo lakštais karštai valcuojant arba presuojant, panaudojant sprogimo energiją. Tarp taip suspaustų metalų vyksta difuzija, dėl to jie sukimba.
Metalų junginių dangos dažiausiai susidaro vykstant cheminėms reakcijoms, sukuriamos oksidavimu, chromatavimu, fosfatavimu. Oksidavimas – procesas, kuriam vykstant, metalo paviršiuje susidaro oksidinė danga. Oksiduojama terminiu, gariniu – terminiu, cheminiu ir elektrocheminiu būdu. Plieno gaminys veikiamas bet kokiais oksidatoriais. Labiausiai paplitęs būdas yra dirbinių nardinimas į druskų nitratų tirpalą maždaug 140°C temperatūroje. Kartais oksidavimas vadinamas juodinimu, nes dirbinys pasidaro melsvai juosvas. Be plieno, oksiduojami aliuminis, magnis ir jų lydiniai. Šiuo būdu gaminiai apsaugomi nuo atmosferos poveikio (įvairūs įrankiai, prietaisai). Dažniausiai oksiduojamos spyruoklės, nes nuo kitų dangų gali pasikeisti jų mechaninės savybės. Chromatavimas – chromatinės dangos sudarymas ant metalo paviršiaus chromo junginių tirpaluose. Chromatavimo tirpalas gaunamas chromo andihidridą tirpinant vandenyje. Chromatavimo proceso skatinimui į tirpalą įmaišoma sieros rūgšties. Fosfatavimas – netirpaus fosfatų sluoksnio sudarymas ant metalo paviršiaus fosfatų tirpaluose. Plieninės detalės dengiamos netirpia ortofosfatinės druskos plėvele. Fosfatinis sluoksnis yra gana šiurkštus ir sudaro gerą lakų ir dažų pagrindą.
Nemetalinės dangos būna neorganinės ir organinės. Neorganinės dangos – emalio, metalo keramikos ir kitokios dangos. Emalių būna paprastų ir atsparių kaitrai. Paprastųjų emalių dangos sudaromos išlydant metalinių dirbinių paviršiuje kai kurias mineralines dangas: boro silikatinį stiklą, boraksą, putnagą, kriolitą ir kt. Šios dangos atsparios neorganinėms ir organinėms rūgštims, silpniems šarmų tirpalams ir atmosferiniai korozijai. Metalo keramikos dangos gaunamos pridėjus metalų į oksidus ir sunkiai lydžius junginius. Ja dengiant metalus, acetileno ir deguonies masę purškiama liepsnoje arba plazminio purškimo būdu. Organinėms dangoms naudojami tepalai, lakai, dažai, emaliai ir dervos. Tepalai – tai paprasčiausia danga, laikiniai sauganti metalus nuo korozijos. Vartojami mineraliniai, parafino tirpalai, vazelinas, bitumas ir kiti tepalai. Lakai – tai džiūvančių aliejų, dervų arba celiuliozės esterių koloidiniai tirpalai lakiuose organiniuose tirpikliuose (benzine, acetone, benzole ir kt.) Kartais į juos dedama pigmentų. Dažai ir emaliai yra neorganinių pigmentų supsensija plėveles sudarančiuose organiniuose skysčiuose: pokoste, aliejuje ir dervos mišinyje. Dažai ir emaliai dažniausiai saugo metalus nuo atmosferinės korozijos. Dervų dangos labai atsparios korozijai. Tai asfalto, bitumo, epoksido ir kitos dangos.
Metalų ir jų gaminių laikinajai saugai nuo korozijos – o tai dažniai taikoma žemės ūkio technikos saugojimui tarp darbų sezonų, ilgesniam laikui sustabdžius įrenginius, saugant atsargines dalis ir kt. – naudojami konservaciniai tepalai, alyvos, vaškai polimerų mišiniai, plėvėdariai naftos mišiniai ir apsauginės emulsijos su įvairiais korozijos lėtikliais.
Metalų apsaugai nuo korozijos taip pat yra naudojami protektoriai, kurie yra gaminami iš aktyvesnio metalo (cinkas, magnis, aliuminis) negu metalas kurį norima apsaugoti. Protektoriai veikia tik plokštumoje.
DazaiNaudokit dazus ir dangas skirtas profesionalu rinkai tokiu gamintoju kaip AMERON, Sigma Coatings, Intrneshel, Hemmpel ir t.t. tegu tai ir brangus dazai bet skirti profesionalams, tarp kitko ne ka brangesni nei Hamerite dangos, nes pastaroji , del savo orentacijos i mazmenini prekistali - 45-60% produkto kainos sudaro taros ir etiketes kaina.
Rodyti pranešimus
Visgi su audi praleista jau 6 metai, patys geriausi prisiminimai ir akimirkos 
Taigi pradedu kapstyti galus ka su ja galima padaryti. Lietuvoje kolkas nieko konkretaus nepavyko rasti, bet uzsienyje radau stai ka: 
Kreipiausi i Evelka, kad ju miestras padarytu-atsisake, kreipisausi i Stiklita irgi atsisake... Ka patariat daryt? Negi nesusilituoja jis? 
Tikrinau, srove i laidus ateina....
Diskusijos susijusios su foto taip pat cia!
Kadangi yra geriau uz mane suprantanciu tai klausiu jusu... Isisuko cia pas mane toks virusas Sality.NAT, neduoda jis man neleidzia nei antiviruso instaliuot nei pasileist koki online antivirusa 
Gal patarsit ka daryt? ?!?
