Labas, Svečias. Prašome prisijungti arba užsiregistruoti. Did you miss your activation email?




Rodyti pranešimus

Čia galite matyti visus šio nario pranešimus. Matote tik tuos pranešimus, kurie buvo paskelbti jums prieinamose lentose.


Temos - gataz

Puslapiai: 1 [2]
26
Audi C3 / 100/200 ka pirkau, kiek mokejau
« Įrašytas: 2012 Rugsėjo 14, 20:12:57  »
Audi 100 2.0 88m FWD
Priekiniai diskai BREMBO po 64lt
Stabdziu kaladeles RAICAM 59lt
Tanagra, nuolaida vidutine

27
Elektros skyrius / Galinio lango sildymo kontakto taisymas
« Įrašytas: 2011 Rugsėjo 21, 13:40:03  »
Buvo nutrukes galinio lango sildymo kontaktas, nuvariau i Evelka, nusipirkau taiskymo komplekta, na tokie kaip klijai kurie sukabina kontakta su langu. Deja suklijavus nieko nevyksta, nesildo vistiek  (-) Kreipiausi i Evelka, kad ju miestras padarytu-atsisake, kreipisausi i Stiklita irgi atsisake... Ka patariat daryt? Negi nesusilituoja jis? :V Tikrinau, srove i laidus ateina....

28
Vilnius / Vilniaus Audi klubo SMS linija
« Įrašytas: 2010 Spalio 28, 16:04:41  »
Vilniaus Audi klubo SMS linija.
Dalyviai užsiregistravę šioje temoje bus informuojami Apie Vilniaus Audi klubo veiklą: gausite informaciją apie ketvirtadieninį mm, bei kitokius renginius, organizuojamus vilniečiams.



Sąrašas žmonių, kurie gaus sms:

1.Mega
2.Zora
3.Cornis
4.Igoriokas
5.Slam
6.Volume13
7.Dimania
8.surkuC
9.Juniors
10.Grishman
11.Befree
12.Lomberg
13.Mongol
14.Stynta
15. Boubas
16. Azara
17. onlyzilvis
18. Ruslan4eg
19. Vytiokas
20. Norbertas
21. Gl
22. Sanmarko4
23. Zico

29
Audi C3 / Skyriaus taisykles
« Įrašytas: 2010 Spalio 03, 19:23:14  »
Skyriuje galioja bendros forumo taisykles, jas galima rasti cia http://www.audiklubas.com/forumas/index.php/topic,294.0.html


1) Naujos temos skyriuje NEKURIAMOS, stengiamasi taikyti i jau esamas technikes temas. Neradus reikiamos leidziama kurti nauja, temos neatitinkancios sio principo gali buti trinamos/rakinamos/sujungiamos be ispejimo.

2) Matytu, uzmatytu 100/200 temoje dedamos TIK foto, nuorodos i skelbimus bus trinamos, kaip ir komentarai.

3) Video skyrelyje dedami tik video(gali buti nuorodos i juos).

4) Pagrindines diskusijos vyksta Pokalbiu temoje

30
Elektros skyrius / Talpesnis akumuliatorius
« Įrašytas: 2010 Kovo 29, 01:47:00  »
Yra proga nusipirkti nebrangiai akumuliatoriu, tik viena beda, standarte mano 64ah, o tas net 100ah. Kiek klausiau vieni sako, kad nieko baisaus ir jis bus tik nedakrautas, kiti sako, kad greitai nusibaigs kai bus ne iki galo dakraunamas :V Gal kas tikrai zinantys ir suprantantys pasakyti ar jis gadinsis nuo to jog bus nedakraunamas? :V

31
Audi C3 / Audi 100/200 video skyrelis
« Įrašytas: 2010 Kovo 05, 14:39:33  »

32
Patarimai esant garaže / Korozija
« Įrašytas: 2009 Balandžio 27, 17:58:00  »
Korozija (iš lot. corrosio) tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija – geležies rūdijimas. Jos rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn. Kiti metalai (chromas, aliuminis) koroduodami apsitraukia plona, standžia, deguonies nepraleidžiančia plėvele, kuri saugo metalą nuo tolesnės korozijos.

Korozijos priežastis yra termodinaminis metalų nestabilumas, todėl gamtoje jie visi yra oksidavęsi – išskyrus taurieji metalai, pvz., Au, Ag.



Rudziu surisejai


1. nenaudokit rudziu suriseju druskos ir sieros ruksties pagrindu, t.y. kurie kviapia druskos ir sieros rukstim (kvapas kaip elektrolito), tokie surisejai, pradzioje, gali duot labai nebloga vizualini efekta, bet pasekoje toki pat tik su zenklu minus. Tokio tipo surisejai reikalauja labai rimto pavirsiaus apdirbimo po ju panaudojimo ir vien vien nuplauti metala nepakanka, pries plaunant reik ji pasivuoti, o pato plauti, pats paprasciausias ir prieinamiausias pasivavimo budas - sodos tirpalas, bet po pasivavimo, reik metala labai gerai nuplaut, kad neliktu sodos, kitaip , pasekoje bus reakcijos su metalu ir sukels dangos irymo procesus.
2. nera rudziu suriseju su cinkavimo efektais ir panasiais bludais, tai pardaveju ismyslas (ka gali veikt cinkas ruksties aplinkoje?)
3. visi surisejai pagaminti ortofosforines ruksties pagrindu reikalauja plovimo, ir nereik bijoti kad nusiplaus fosfatine plevele - sitie fosfatai vandeni netirpsta.
4. islaikykit auksini viduri!!!! cia ne taupumas o racionalumas!!!! nekiskit kruva chemijos !!!! nepilkit suriseja kibirais, geriau patepkit, nuvalykit ir dar karta patepkit!!!! daug, bereikalingos chemijos ant metalo dar niekam gero neatnese. nemaisykit ir netepkit vienoj vietoje suriseju skirtingu gamintoju, ir idemiai skaitykit instrukcijas, ne visada jas raso marketologai, kartais ir chemikai 
4. viskas kas nereikalauja nuplovimo ir valymo - jau ne rudziu surisejai o antikorozines konversines dangos.

paprastas receptas rudziu surisejui
25-40% ortofosforines rugzties (jei jos daug tai nereiskia kad gerai!)
25-45% distiliuoto vandens
15-30% spirito (jei ner , galima acetona)
procentai duoti ne svorio (g), o apimties (ml).
duokit prareaguot 1-24 val., jei reik procedura pakartokit.
GERAI NUPLAUKIT!
nenaudokit gryna rugzti - neefektyvu, didelis tankis neleidzia prasiskverbt per sluoksni rudziu!

Metalų apsauga nuo korozijos

Visame pasaulyje daug dėmesio skiriama metalų apsaugai nuo korozijos, nes dėl jos patiriami metalo nuostoliai per metus sudaro apie 10-12% išlydomo metalo kiekio. Kadangi korozijos priežastys ir rūšys labai įvairios, tai nėra universalaus metodo metalui nuo jos apsaugoti. Kaskart reikia atsižvelgti į salygas, kuriomis metalinės detalės dirba.

Metalo parinkimas ir jo apdorojimas. Norint apsaugoti nuo korozijos, reikia tinkamai parinkti metalą. Yra daug metalų, kurie ne tik atsparūs korozijai, bet ir pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis (pvz., nerūdijantysis, kaitrai atsparusis plienas, spalvotieji metalai ir jų lydiniai).

Labai svarbu tinkamas metalo apdirbimas. Netinkamai jį apdirbus gali prasidėti korozija (austenitinių plienų tarpkristalinė korozija). Korozijos priežastis gali būti ir struktūriniai suvirinto metalo pokyčiai, nes nevienalytėje struktūroje susidaro potencialų skirtumas. Metalas tuo atsparesnis korozijai, kuo jis vienalytiškesnis ir kuo mažiau jame teršalų.

Konstrukcinis parinkimas. Korozija priklauso ir nuo gaminių konstrukcijos, ypač kai juos veikia atmosfera. Konstrukcijos dalys turi būti gerai prieinamos, kad būtų galima išvalyti ir perdažyti.

Labai svarbu, kad nesiliestų skirtingų potencialų metalai, ypač konstrukcijos, naudojamos agresyvioje aplinkoje.

Metalų paviršių apdirbimas. Kuo glotnesnis paviršius, tuo metalas atsparesnis korozijai. Ant šiurkštaus paviršiaus nusėdusiose dulkėse kaupiasi drėgmė, sukelianti koroziją, sunkiau susidaro apsauginės oksidų plėvelės. Koroziją labai veiksmingai sumažina, pavyzdžiui, paviršiaus kietinimas šratasraute mašina, poliravimas besisukančio minkšto veltinio disku patepant poliravimo pasta.

Metalų paviršiaus dengimas korozijai atspariomis medžiagomis. Tai vienas veiksmingiausių ir dažniausių kovos su korozija būdų. Parenkant dengiamąją medžiagą, atsižvelgiama į tai, kokį korozinį, mechaninį ir šiluminį poveikį patirs gaminys. Be to, atsižvelgiama į jo formą, matmenis, didumą, taip pat į kainą.

Metalų paviršiaus apsaugai nuo korozijos naudojamos šios apsauginės dangos: metalo (aliuminio, kadmio, chromo, vario, nikelio, cinko bei įvairių lydinių), metalo junginių (oksidų, oksidų-chromatų, fosfatų ir kt.) ir nemetalų (tepalų, lakų, dažų, dervų, gumos, emalio, keramikos ir kt.)

Metalo dangos daromos įvairiai: cheminiu ar elektrolitiniu, difuziniu, metalizavimo, plakiravimo ir kt. būdais. Cheminis nusodinimas – metalinės dangos nusodinimas cheminiu, bet ne elektrolitiniu būdu. Cheminio nusodinimo būdu dažniausiai sudaroma nikelio danga. Ji nusodinama redukuojant nikelio jonus natrio arba kalio hipofosfitu. Ši danga neakyta, o pakaitinta iki 600°C temperatūros būna tokia pat kieta kaip ir chromo danga; be to, ši danga atspari korozijai. Elektrolitinis nusodinimas – procesas, kai danga gaunama ant metalo (katodo) elektros srovei tekant ištirpintu ar išlydytu elektrolitu, turinčiu nusodinamo metalo jonų. Difuzinis apdirbimas – danga, gaunama įsotinant metalo paviršinį sluoksnį metalu arba nemetalu dėl tarpusavyje vykstančios difuzijos. Plieno gaminių apsaugai nuo korozijos dažniausiai vartojamas aliuminis, silicis ir chromas. Metalizacija – detalių paviršiaus padengimas plonu metalų ar jų lydinių sluoksniu. Išlydytas metalas ar metalo milteliai suspaustu oru arba inertinėmis dujomis išpurškiami ant specialiai paruošto detalės paviršiaus. Pagal energiją metalizacija skirstoma į dujinę, elektrolankinę, induktyvinę ir plazminę. Dengiamieji paviršiai dažniausiai metalizuojami cinku, aliuminiu, variu, anglimi ir nerūdijančiu plienu. Plienui apsaugoti nuo atmosferinės korozijos pakanka 0,05-0,1 mm storio cinko dangos. Karštuoju būdu dangos daromos įmerkiant gaminį į išlydytą metalą. Šitaip plienas dengiamas išlydytu cinku (cinkuota skarda, viela) ir kt. Plakiravimo būdu dengiamojo metalo paviršius padengiamas apsauginio metalo lakštais karštai valcuojant arba presuojant, panaudojant sprogimo energiją. Tarp taip suspaustų metalų vyksta difuzija, dėl to jie sukimba.

Metalų junginių dangos dažiausiai susidaro vykstant cheminėms reakcijoms, sukuriamos oksidavimu, chromatavimu, fosfatavimu. Oksidavimas – procesas, kuriam vykstant, metalo paviršiuje susidaro oksidinė danga. Oksiduojama terminiu, gariniu – terminiu, cheminiu ir elektrocheminiu būdu. Plieno gaminys veikiamas bet kokiais oksidatoriais. Labiausiai paplitęs būdas yra dirbinių nardinimas į druskų nitratų tirpalą maždaug 140°C temperatūroje. Kartais oksidavimas vadinamas juodinimu, nes dirbinys pasidaro melsvai juosvas. Be plieno, oksiduojami aliuminis, magnis ir jų lydiniai. Šiuo būdu gaminiai apsaugomi nuo atmosferos poveikio (įvairūs įrankiai, prietaisai). Dažniausiai oksiduojamos spyruoklės, nes nuo kitų dangų gali pasikeisti jų mechaninės savybės. Chromatavimas – chromatinės dangos sudarymas ant metalo paviršiaus chromo junginių tirpaluose. Chromatavimo tirpalas gaunamas chromo andihidridą tirpinant vandenyje. Chromatavimo proceso skatinimui į tirpalą įmaišoma sieros rūgšties. Fosfatavimas – netirpaus fosfatų sluoksnio sudarymas ant metalo paviršiaus fosfatų tirpaluose. Plieninės detalės dengiamos netirpia ortofosfatinės druskos plėvele. Fosfatinis sluoksnis yra gana šiurkštus ir sudaro gerą lakų ir dažų pagrindą.

Nemetalinės dangos būna neorganinės ir organinės. Neorganinės dangos – emalio, metalo keramikos ir kitokios dangos. Emalių būna paprastų ir atsparių kaitrai. Paprastųjų emalių dangos sudaromos išlydant metalinių dirbinių paviršiuje kai kurias mineralines dangas: boro silikatinį stiklą, boraksą, putnagą, kriolitą ir kt. Šios dangos atsparios neorganinėms ir organinėms rūgštims, silpniems šarmų tirpalams ir atmosferiniai korozijai. Metalo keramikos dangos gaunamos pridėjus metalų į oksidus ir sunkiai lydžius junginius. Ja dengiant metalus, acetileno ir deguonies masę purškiama liepsnoje arba plazminio purškimo būdu. Organinėms dangoms naudojami tepalai, lakai, dažai, emaliai ir dervos. Tepalai – tai paprasčiausia danga, laikiniai sauganti metalus nuo korozijos. Vartojami mineraliniai, parafino tirpalai, vazelinas, bitumas ir kiti tepalai. Lakai – tai džiūvančių aliejų, dervų arba celiuliozės esterių koloidiniai tirpalai lakiuose organiniuose tirpikliuose (benzine, acetone, benzole ir kt.) Kartais į juos dedama pigmentų. Dažai ir emaliai yra neorganinių pigmentų supsensija plėveles sudarančiuose organiniuose skysčiuose: pokoste, aliejuje ir dervos mišinyje. Dažai ir emaliai dažniausiai saugo metalus nuo atmosferinės korozijos. Dervų dangos labai atsparios korozijai. Tai asfalto, bitumo, epoksido ir kitos dangos.

Metalų ir jų gaminių laikinajai saugai nuo korozijos – o tai dažniai taikoma žemės ūkio technikos saugojimui tarp darbų sezonų, ilgesniam laikui sustabdžius įrenginius, saugant atsargines dalis ir kt. – naudojami konservaciniai tepalai, alyvos, vaškai polimerų mišiniai, plėvėdariai naftos mišiniai ir apsauginės emulsijos su įvairiais korozijos lėtikliais.

Metalų apsaugai nuo korozijos taip pat yra naudojami protektoriai, kurie yra gaminami iš aktyvesnio metalo (cinkas, magnis, aliuminis) negu metalas kurį norima apsaugoti. Protektoriai veikia tik plokštumoje.

Dazai

Naudokit dazus ir dangas skirtas profesionalu rinkai tokiu gamintoju kaip AMERON, Sigma Coatings, Intrneshel, Hemmpel ir t.t. tegu tai ir brangus dazai bet skirti profesionalams, tarp kitko ne ka brangesni nei Hamerite dangos, nes pastaroji , del savo orentacijos i mazmenini prekistali - 45-60% produkto kainos sudaro taros ir etiketes kaina.

33
Temų archyvas / Nesiveda siltu motoru masina
« Įrašytas: 2009 Vasario 02, 20:50:23  »
Tai va ieskojau tokios temos, radau, taciau nieko konkretaus neparasyta :V Tai tokia situacija: kai variklis saltas, po naktis ir pan  tai kuriasi be jokiu problemu vos pasukus rakteli, o vat silta nenori kurtis, aisku uzsiveda is pirmo karto, bet tik pamaigius gaza. Kur ieskot problemu?

34
Audi C3 / Isskirtiniu matytu, uzmatytu Audi 100/200 foto
« Įrašytas: 2008 Lapkričio 29, 20:35:51  »
Tai va, jei kas nufotkinat kokia silkute ar zyliuka dekit cia :) Diskusijos susijusios su foto taip pat cia!

35
Elektros skyrius / Saugikliu idejimas
« Įrašytas: 2008 Lapkričio 25, 21:16:03  »
isidejau el langus, tai kaip man an ju uzdet saugikli? Kirpt tarkim - laida ir prie jo prijungt saugikli? mazdaug taip  ____|---|_____    ? cia |---| tai tipo saugiklis

36
Elektros skyrius / Skydelio pajungimas/elektrine dalis
« Įrašytas: 2008 Lapkričio 03, 17:54:34  »
Silkuciu myletojai man neatsake i kelis klausimus tai kreipiuosi i visa foruma :) Paemiau is dusimtines spidometra, viskas ok, tik kad pas mane nebuvo auto ceko taigi man dabar nebezybses lemputes jei kas ne taip bus, kazin gal galima kazkaip ta dalyka pajungt turint fyskes?   kitas dalykas tai kaip veikia tie 3 papildomi dacikai? nes pas mane tai jie lyg ir veikia tik nezinau ar teisingai rodo, krovimo net 12V nerodo o tepalo spaudimo rodykle uzsilenkus iki galo.... Isvis paaiskinkit kur kokios fyskes ten, viena zalia yra, dvi juodos ir kita prie tu 3 daciku fyske dvieju kontaktu...

37
Gyvenimo pomėgiai, interesai, hobi ar kita... / Kompiuterija
« Įrašytas: 2008 Spalio 14, 20:45:46  »
Sveiki visi kas domisi kompiuteriais ir IT.  (h) Kadangi yra geriau uz mane suprantanciu tai klausiu jusu... Isisuko cia pas mane toks virusas Sality.NAT, neduoda jis man neleidzia nei antiviruso instaliuot nei pasileist koki online antivirusa  8:8 Gal patarsit ka daryt?  ?!?

38
Garso ir video skyrius / Audi a8 koloneliu pajungimas
« Įrašytas: 2008 Birželio 27, 16:51:20  »
na pasiemiau tokias kolonkes is a8 originalias su tokiom fyskem.  kaip jas prie paprasto mago pajunkt reiks? cia tipo jos su stiprintuvu ir reiks nuo akumo maitinima atvest?  ?!?

39
Audi C3 / Audi 100/200 pokalbiai
« Įrašytas: 2008 Gegužės 25, 22:01:25  »
Manau reikia cia tokios temos, kad galetumem pasidalint patarimais ir siaip pasisnekuciuot  8:8 Uzvedant an kelio... Kaip an simtiniu reguliuojasi apsukos kad nesokinetu, nes pasikeiciau kuro siurbly ir praavaliau laisvos eigos voztuva tai liko minimaliai sokinejimas apsuku, bet noretusi, kad ir jo nebeliktu  :V

40
Temų archyvas / audi 100 kuro siurblys/laisvos eigos voztuvas
« Įrašytas: 2008 Gegužės 17, 16:00:12  »
Gal kas keitet C3 siurbly? butu malonu, kad pasidalintumet mintim kaip tai atlikti  :V kaip prie jo prieiti ir pan...

41
Temų archyvas / Audi 100(C3) krabas
« Įrašytas: 2007 Rugsėjo 12, 11:17:42  »
Tai va, vyko krabo paieskos sitai masinytei(88m 2.0 5cil), na bet jos nedave jokiu rezultatu...  :V Iskilo toks klausimas, jei idejus kraba nuo 2.3 motoro, kas atsitiktu? daugiau benzino paduotu?

Puslapiai: 1 [2]