Gerkit vyrai kalci švina, kad neliktumet jus be kiaušinių.Juk Velykos jau atejo tegul lukštas sustiprėja. 
  visus su sventem

Dažniausiai automobilio nepavyksta užvesti dėl uždegimo sistemos gedimų, todėl išsamiau ir panagrinėkime juos.

Pirmiausia išvardinkime uždegimo sistemos sudedamąsias dalis. Tai akumuliatorius, uždegimo ritė, skirstytuvas, uždegimo valdymo blokas, elektros laidai ir uždegimo žvakės.

Uždegimo sistemoje yra dvi elektros srovės grandinės - aukštos ir žemos įtampos.

Aukštos įtampos grandinė susideda iš aukštos įtampos uždegimo ritės, skirstytuvo, skirstytuvo skriejiko, laidų ir uždegimo žvakių.

Žemos įtampos grandinė susideda iš akumuliatoriaus, uždegimo jungiklio, žemos įtampos apvijos, kontaktų pertraukiklio.

Pirmiausia patikrinkite akumuliatorių bateriją. Apie jos būklę galima spręsti pagal garso signalo stiprumą, žibintų šviesos ryškumą ir girdimą starterio sukimo dažnį. Jeigu garso signalas silpnas, žibintai šviečia blankiai, o starteris vos pasuka variklio alkūninį veleną, vadinasi išsikrovusi akumuliatorių baterija. Gal važinėjote, kaip reikalaujama žiemos sezono metu, su įjungtais žibintais ir pamiršote juos išjungti? Akumuliatorių (turint pakroviklį) galima pakrauti pačiam, autoservise arba specializuotose akumuliatorių parduotuvėse.

Jei transporto priemonė neužsiveda dėl nusėdusio akumuliatoriaus, o jums skubiai reikia važiuoti, automobilį galima pastumti (paprašius kaimynų), patraukti kitu automobiliu (jei greičių dėžė ne automatinė), užsivesti prisijungus laidais (krokodilais) prie kito automobilio akumuliatoriaus.

Tikrindami akumuliatorių, atkreipkite dėmesį į jo polių būklę. Pastebėję korozijos apnašų, atjunkite laidų gnybtus, nuvalykite švitriniu popieriumi ir kontaktuojančius paviršius sutepkite WD 40 alyva. Jei akumuliatoriuje nusekęs elektrolito lygis, įpilkite distiliuoto vandens. Vėliau akumuliatorių vis tiek teks pakrauti. Jei visa tai nepadės, nusipirkite naują akumuliatorių.

Automobilio uždegimo sistema neveiks, jei tarp uždegimo žvakės elektrodų nėra kibirkšties. Norint rasti šio sutrikimo priežastį, reikia nuo žvakės nuimti laidą ir laikyti jį taip, kad tarp jo antgalio ir automobilio masės būtų 5-7 mm tarpelis. Jei pasukus užvedimo raktelį starteris prasuks variklio alkūninį veleną ir tarpelyje šoktelės kibirkštis, vadinasi žemos įtampos grandinė tvarkinga. Jei kibirkštis nepasirodo, sugedusi aukštos įtampos grandinė. Ją tikrinant rekomenduojama ištraukti centrinį laidą iš skirstytuvo dangtelio (skirstytuvas išjungiamas iš grandinės) ir prikišti laido antgalį per 5-7 mm prie automobilio masės. Jeigu aukštos įtampos srovės grandinė iki skirstytuvo tvarkinga, sukant alūninį veleną, per tarpelį šoktels stipri kibirkštis.

Toliau sutrikimo ieškokite laiduose, kuriais aukštos įtampos srovė teka į žvakes, skirstytuvo dangtelį, rotorių, juos atidžiai apžiūrėkite.

Uždegimo sistemos silpnoji vieta - pertraukiklis - skirstytuvas. Naudinga jo profilaktinė priežiūra. Nuimkite pertraukiklio - skirstytuvo dangtelį ir švariai iššluostykite jį iš vidaus ir išorės sausu nepūkuotu skudurėliu. Gali būti įskilęs, nešvarus, drėgnas dangtelis, užsiteršę laidų lizdai, lūžęs ar iškritęs centrinis elektrodas (angliukas) arba spyruoklė. Užteršus laidų lizdus išvalykite šlifavimo popieriumi, o įskilusį dangtelį arba rotorių pakeiskite. Atidžiai patikrinkite aukštos įtampos laidų kontaktus dangtelio viduje. Anglinis šepetėlis dangtelio centre (apytikriai 3 mm nuo laikiklio) turi laisvai judėti.

Nuėmę pertraukiklio - skirstytuvo dangtelį, pakelkite skirstytuvo skriejiką ir apsauginį plastikinį gaubtą. Alyva sutepkite ( įlašinus tepalo per vieną atraminės plokštelės skylę) kumštelio špindelio centrą ir išcentrinės paskubos mechanizmą. Po to viską sumontuokite kaip buvo.

Rotoriaus būklę tikrinkite taip: aukštos įtampos laidą nuo uždegimo ritės prikiškite prie rotoriaus kontaktinės plokštelės, palikę 3 mm tarpelį, ranka atidarinėkite pertraukiklio kontaktus. Jei tarpelyje šoka kibirkštis, rotorius sugedęs, trumpai jungiasi su mase, įtrūkęs arba užterštas. Jei galite pašalinkite defektą vietoje arba kreipkitės į servisą. Jeigu, esant atjungtam skirstytuvui, tarp masės ir uždegimo ritės centrinio laido kibirkšties vis tiek nėra, tada tikriausiai bus sugedęs aukštos įtampos laidas, uždegimo ritė arba kondensatorius.

Ar tvarkingas aukštos įtampos laidas, įsitikinsime pamatavę varžą multimetru arba pakeitę laidą kitu.

Kai uždegimo ritė tvarkinga, patikrinkime kondensatorių. Būdingas sugedusio kondensatoriaus požymis - smarkus kibirkščiavimas tarp pertraukiklio kontaktų užvedant variklį.

Truputį paprasčiau vairuotojams, kurių automobiliuose įrengta tranzistorinė uždegimo sistema, dirbanti Holo efekto principu. Iš pažiūros beveik niekuo nesiskiriančiame skirstytuve yra rotorius ir impulsų blokas, atliekantys kontaktų pertraukiklio funkciją. Didelis privalumas - nėra kibirkščiavimo, paleidžiant variklį, nedyla skirstytuvo detalės. Jei nėra kibirkšties, esant tokiai uždegimo sistemai, kreipkitės į autoservisą, nes gedimui nustatyti reikia specialių žinių ir įrankių.

Jeigu sukant alkūninį veleną tarp žvakės aukštos įtampos laido ir masės šoka gera be pertrūkių kibirkštis, aukštos įtampos grandinė tvarkinga.

Patikrinkime uždegimo žvakes. Jos turi būti nurodyto, konkrečiam automobiliui skirto tipo. Pirmiausia pažymėkime aukštos įtampos laidus atitinkančiam cilindrui. Atjunkime laidus nuo žvakių. Pageidautina nuvalyti gnybtus švariu šepečiu, elektriniu dulkių siurbliu arba suslėgtu oru prieš išsukant žvakes, kad purvo nepatektų į cilindrus.

Pagal uždegimo žvakes galima spręsti apie variklio būklę. Jeigu uždegimo žvakės priekinio izoliatoriaus dalis švari ir balta, be nuodegų, tai byloja apie liesą mišinį arba pernelyg karštą žvakę. Jeigu izoliatoriaus galiukas arba priekinė dalis padengti kietomis juodomis nuodegomis, reiškia, mišinys per daug riebus. Jeigu žvakė juoda ir tepaluota, tikriausiai variklis išdilęs. Jeigu priekinė izoliatoriaus dalis padengta nedidelėmis rudomis nuodegomis, variklio būklė gera.

Jeigu tarpelis tarp uždegimo žvakės elektrodų per didelis arba per mažas, uždegimo kibirkšties dydis ir efektyvumas bus maži. Tarpelis turi atitikti automobilio specifikacijų duomenis. Tarpumačiu išmatavę tarpelį, sureguliuokime jį sulenkdami arba atlenkdami išorinio elektrodo galą. Uždegimo žvakes užveržkime specifikacijose nurodytu užveržimo momentu.

Jeigu žvakės tvarkingos, o variklio nepavyksta užvesti, reikia patikrinti, ar tinkamai nustatytas uždegimas. Nesiryždami to padaryti patys, kreipkitės į servisą.

Tą vietą, kur nutrūkusi elektros grandinė, galima rasti indikatoriumi.

Jungimosi su mase vietos ieškoti rekomenduojama multimetru, tikrinant atskirus grandinės elementus.

Kibirkšties (ji gali būti silpna ir nereguliari) kokybė tikrinama taip pat, kaip ir tada, kai kibirkšties visai nėra, tik pageidautina padidinti tarpelį tarp masės ir žvakės aukštos įtampos laido. Kibirkštis, kuri pramuša ne mažesnį kaip 7 mm tarpelį, laikoma gera.

Ne visi patys galime nustatyti automobilio uždegimo sistemos defektus ir esame priversti kreiptis į variklius remontuojančius autoservisus, bet kiekvienas vairuotojas tikrai gali pasirūpinti, kad uždegimo sistemos dalys būtų švarios, kontaktai - tvarkingi ir patikimai sujungti, o akumuliatoriuje netrūktų elektrolito.

Šios žvakės maždaug tokios pat, kokios buvo naudojimo pradžioje, prasidedat XX amžiui. Šis benzininio variklio elementas vystosi tobulinant jo konstrukciją, naudojamas medžiagas ir gamybos technologiją.

Degimo kameroje esančių žvakių detalės patiria didžiules termines, mechanines, elektrines ir chemines apkrovas. Temperatūra degimo kameroje svyruoja nuo 70 iki 2 500 °С, dujų slėgis pasiekia 50–60 bar., o įtampa elektroduose – 20 kW ir didesnė. Tokios atšiaurios žvakių naudojimo sąlygos lemia konstrukcijos ypatybes, nes nuo to, ar žvakė duos kibirkštį, priklauso variklio galia, kuro sąnaudos, užsivedimas ir išmetamųjų dujų toksiškumas.

Pagrindinis bet kokios uždegimo žvakės elementas – metalinis korpusas, keraminis izoliatorius, elektrodai ir kontaktinė šerdis. Korpusas turi sriegį, įsukamą į cilindro bloko galvutę, šešiasienį ir specialią nuo korozijos saugančią dangą. Atraminis paviršius, kuriuo žvakė remiasi į galvutę, gali būti plokščias ar kūginis. Pirmu atveju, siekiant užsandarinti žvakės angą, naudojamas sandarinimo žiedas. Kūginis paviršius pats gerai hermetizuoja jungtį. Izoliacinė medžiaga gaminama iš patvarios techninės keramikos. Siekiant apsisaugoti nuo elektros nutekėjimo, jos viršuje padaroma žiedinių griovelių (įtampos barjerų), ji dengiama specialia glazūra, o izoliatoriaus dalis, įeinanti į degimo kamerą, gaminama kūgio formos. Keraminėje žvakės dalyje yra centrinis elektrodas ir kontaktinė šerdis, tarp kurių gali būti radijo trukdžius slopinantis rezistorius. Šios detalės hermetizuojamos elektrai laidžia stiklo mase. Šoninis elektrodas privirintas prie korpuso. Elektrodai gaminami iš karščiui atsparaus metalo ar lydinio. Siekiant geresnio šilumos pašalinimo iš šilumos kūgio, centrinis elektrodas gali būti iš dviejų metalų – centrinė varinė dalis „paslepiama“ karščiui atspariame apvalkale. Bimetalinis šoninis elektrodas tarnauja ilgiau, nes geras vario pralaidumas karščiui neleidžia jam labai įkaisti.
Piešinys: uždegimo žvakė su plokščiu atraminiu paviršiumi: 1. kontaktinė poveržlė, 2. izoliatorius, 3. įtampos barjerai, 4. kontaktinė šerdis, 5. žvakės korpusas, 6. elektrai pralaidus stiklo hermetikas, 7. sandarinimo žiedas, 8. centrinis bimetalinis elektrodas, 9. šilumai laidi poveržlė, 10. šiluminis izoliatoriaus kūgis, 11. šoninis elektrodas, h – kibirkštinis tarpelis.

Siekiant patenkinti skirtingų variklių gamintojų poreikius, gaminamos skirtingų tipų ir dydžių žvakės.

Gabaritiniai (jungiamieji) dydžiai – tai sriegio skersmuo ir žingsnis, srieginės dalies ilgis ir šešiasienio dydis. Kiekvienam varikliui šie dydžiai griežtai apibrėžti.

Kaitimo skaičius rodo žvakės šilumines savybes. Jis proporcingas vidutiniam spaudimui, kuriam esant, bandant žvakę varikliniame stende, cilindre prasideda kaitinamasis degimas (nevaldomas darbinio mišinio užsidegimas nuo įkaitusių žvakės elementų). Žvakės su mažu kaitimo skaičiumi vadinamos karštomis. Jų šilumos kūgis įkaista iki 900°С, esant palyginti nedidelei šiluminei apkrovai. Tokios žvakės naudojamos varikliuose su nedideliu suspaudimo laipsniu. Šaltų žvakių kaitinamasis degimas prasideda esant didelėms šiluminėms apkrovoms.

Kol šilumos kūgis neįkaista iki 400°С, ant jo kaupiasi nuodegos, keliančios įtampos nutekėjimą ir trukdančios atsirasti kibirkščiai. Pasiekus minėtą temperatūrą, nuodegos pradeda degti, žvakė valosi.

Ilgesnio šilumos kūgio plotas didesnis, todėl savaiminio apsivalymo temperatūrą jis pasiekia esant mažesnėms šiluminėms apkrovoms. Be to, šios dalies izoliatoriaus išsikišimas iš korpuso sustiprina jo apipūtimą dujomis, tai pagreitina kaitimą ir papildomai valo nuo nuodegų. Šilumos kūgio ilgio didinimas leidžia sumažinti kaitimo skaičių. Kad jis liktų nekintamas, konstrukcijose naudojami bimetaliniai centriniai elektrodai, geriau išspinduliuojantys šilumą. Tokios žvakės (termoelastinės) greičiau įkaista iki savaiminio apsivalymo temperatūros, bet kaitinamąjį degimą sukelia esant didelėms šilumos apkrovoms.

Rusijoje gaminamos šių kaitimo skaičių žvakės: 8, 11, 14, 17, 20, 23 ir 26. Vakaruose nėra vienos kaitimo skaičių skalės.

Kibirkštinio tarpelio dydis nurodomas automobilio eksploatacijos instrukcijoje, bet gali būti ir ant žvakės pakuotės. Paprastai jis būna 0,5–2 mm.

Priklausomai nuo elektrodų konstrukcijos, tarpelis būna reguliuojamas ir nereguliuojamas.

Ant Rusijoje gamintų uždegimo žvakių turi būti nurodyta:

– pagaminimo data,

– prekių ženklas ar gamintojo pavadinimas,

– žvakės tipas,

– užrašas „Pagaminta Rusijoje“.

Kadangi Vakaruose vienos žymėjimo sistemos nėra, skirtingų gamintojų žvakių suderinamumą galima nustatyti tik pagal katalogus ar lenteles.

Kibirkštinės uždegimo žvakės automobilyje su klasikine degimo sistema turi tarnauti apie 30 000 km, su elektronine – apie 20 000 km. Kai kurie gamintojai teigia, kad jų žvakės gali tarnauti iki 50 000 km. Variklių specialistai teigia, kad geros techninės būklės varikliuose ir pilant kokybiško kuro, žvakės tarnauja ganėtinai ilgai.

Jei nuspręsite patys išsukti žvakes, tai turėtumėte daryti taip:

– nuimti aukštos įtampos laido antgalį;

– specialiu raktu pasukti žvakę vieną apsukimą, plotą aplink ją išvalyti suspaustu oru ar šepetėliu, kad ant sriegio ar į degimo kamerą nepatektų purvo;

– atsargiai, kad nebūtų pažeistas sriegis, išsukti žvakę;

– patikrinti, ar yra sandarinimo žiedas;

– patikrinti, ar mechaniškai nepažeistas žvakės izoliatorius, korpusas ir elektrodai.

Atgal žvakė įsukama taip:

– naujas žvakes, padengtas konservuojamuoju tepalu, reikia nuvalyti ir nuplauti tirpikliu. Galima net pakaitinti ir išdžiovinti;

– apžiūrėti, ar žvakė neturi mechaninių pažeidimų;

– patikrinti ir prireikus sureguliuoti kibirkštinį tarpelį iki automobilio instrukcijoje nurodyto dydžio;

– žvakę įsukti ir užveržti.

Žvakių tinkamumas naudoti ir jų hermetiškumas tikrinamas specialia įranga. Ar žvakė duoda tinkamą kibirkštį, nustatoma palikus ją barokameroje, kuri užtikrina dujų spaudimą iki 10 kg/cm2, ir stebint, kaip tarp elektrodų pasirodo kibirkštis. Prijungus prie žvakės 22 kW įtampą, kibirkštis turi būti nuolatinė.

Žvakė laikoma netinkama, jei kibirkštys pasirodo su pertraukomis ar savaime nenusivalo nuodegos.

Tikrinamos žvakės dėl detalių hermetiškumo paliekamos barokameroje, kur sukuriamas 20 kg/cm2 slėgis, 30 sekundžių tikrinamas dujų nuotėkis. Jis neturi viršyti 5 cm3/min. Priešingu atveju žvakė taip pat laikoma netinkama.

Uždegimo žvakes reikia tikrinti, kai kibirkštinis tarpelis toks, kaip nurodyta automobilio eksploatacijos instrukcijoje.

Jei nuvalyta žvakė neduoda nenutrūkstamos kibirkšties esant ir didesniam spaudimui, ji laikoma netinkama.

tai butent kad kitur bet kur

nuva ir as taip galvoju,opasmane atvirksciai

nu pagal mane taitoks butent ir buvo na gal 90 procentu

nutai ka enu mucintis (z)gal pavyks vargaia negalais isgrausti tuos varstus,palinkekit sekmes nes itariu kad iseinu ilgam

pas mane antiek buvo jau nurudija kad tie varsatai visi nutruko ir liko galai bet iskalami nepasiduoda

sveiki ,klausima pas v8 ismetimo kolekturiu sie varstai kur nupiesti ,arjie yra isukti ant sriegio ar tik i skyles paprastai ikisti ?!?

ir kame reikalas buvo kad tiek daug keitei

kam kazin saknys vaziujant meto begius is 4 i 3 ir vel i 4 ,nezinau kada keisti tepalai ar pades jai pakeisiu ar jau remontuoti

   gal kam bus idomu                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Nuo 80-ųjų metų pabaigos daugelyje automobilių atsirado tokia detalė, kaip deguonies kiekio išmetimo dujose daviklis. Liambda zondas, O2 daviklis, deguonies daviklis (Oxygen Sensor) - taip įvairiai gali būti vadinama ši nedidelė, bet svarbi detalė. Pradėjus gaminti automobilius su katalitiniu išmetimo dujų neutralizatoriumi atsirado ir liambda zondo poreikis. Normaliam katalizatoriaus darbui reikia užtikrinti optimalų oro ir kuro darbiniame mišinyje, patenkančiame į degimo kamerą, santykį. Priešingu atveju katalizatoriaus sugebėjimas oksiduoti kenksmingas priemaišas bus nepakankamas ir neilgas. 14.7 oro dalių ir 1 kuro dalis - būtent tokia sudėtis užtikrina maksimalų kuro-oro mišinio sudegimą, o liambda zondas skirtas būtent tam, kad padėti "smegenims" (ECU) palaikyti šią proporciją. Priklausomai nuo deguonies kiekio išmetimo dujose, daviklis išduoda atitinkamą įtampą ir ECU koreguoja mišinio sudėtį keičiant į cilindrus paduodamo kuro kiekį.

Kaip tarpusavyje susieti katalizatorius ir liambda zondas?

Vertinant aukščiau pasakytą, tampa aišku, kad katalizatoriui būtinas liambda zondas, o štai ar liambda zondui reikalingas katalizatorius? Ar jis dirbs teisingai, jei katalizatorius, pavyzdžiui, pašalintas? Pabandysime atsakyti: daviklis stovi prieš katalizatorių ir matuoja deguonies kiekį dujose būtent prieš jį, ir po katalizatoriaus pašalinimo matuos toliau, tai yra katalizatoriaus buvimas arba nebuvimas neįtakoja signalų, kuriuos išduoda liambda zondas, juos įtakoja tik deguonies kiekis. Kitas reikalas, kai stovi du deguonies davikliai, vienas prieš katalizatorių, o kitas - po juo. Signalų iš antro daviklio pagrindu vyksta papildomas mišinio kiekio koregavimas, o deguonies kiekis po dujų perėjimo per katalizatorių, be abejo, keičiasi, ir štai tada jo nebuvimas gali neigiamai atsiliepti kuro-oro mišinio susidarymo procesui.

Ar galima atjungti liambda zondą?

Pakeitus katalizatorių rezonatoriumi, liambda zondo, kaip detalės, užtikrinančios be viso kito kokybišką katalizatoriaus darbą, buvimas tampa nesvarbus, dėl to dažnai iškyla klausimas: ar galima eksploatuoti automobilį visai be liambda zondo? Èia vieningo sprendimo nėra. Paprasčiausiai ir teisingiausiai ši užduotis sprendžiama tuo atveju, jei duotame automobilyje numatyta galimybė perprogramuoti ECU į darbo režimą be katalizatoriaus, kaip, pavyzdžiui, daugelyje BMW automobilių su Bosh "smegenimis" (Siemens - ne perprogramuojami). Šiuo atveju pašalinus katalizatorių keičiasi valdymo programa ir liambda zondas tiesiog yra nuimamas. Kai kuriuose automobiliuose perprogramavimas neįmanomas ir daviklio gedimas stipriai įtakoja variklio darbą, tada išeities nebėra - turi stovėti veikiantis daviklis. Taip pat daugelyje automobilių liambda zondo gedimas arba nebuvimas beveik neatsiliepia nei dinamikoje, nei kuro išeikvojime, toks pliusas yra, pavyzdžiui, daugumoje 90-ųjų metų pradžios Toyota ir Mercedes markės automobilių. Tokiu atveju galima ramiai eksploatuoti mašiną ir be daviklio, tačiau, be abejo, geriau, kai viskas yra tvarkoje.

Ar galima pakeisti tarpusavyje daviklius iš skirtingų automobilių?

Liambda zondai skiriasi tarpusavyje sriegine dalimi, pašildymo buvimu, laidu kiekiu ir jungtimi. O darbo principas ir pats darbo elementas, visuose davikliuose beveik vienodas. Dėl to, jei jūsų daviklyje trys laidai ir sriegis 18x1.5, tai galite drąsiai statyti universalų daviklį su tokiais pat parametrais, arba, pavyzdžiui, nuo VAZ 2110. Daviklis dirbs teisingai, o jo patikimumas ir ilgaamžiškumas priklausys jau nuo gamintojo. Jei nepasitikite "Žigulio" detalėmis, o reikiamo daviklio nebėra, tai parduotuvėse galima surasti beveik bet kokio tipo universalų daviklį. Svarbiausia ne supainioti lituojant laidus. Net sriegio nesutapimas, ne toks jau baisus. Daugelyje japoniškų automobilių liambda zondo sriegis mažesnio skersmens, nei europietiškų, ir tik, jei daviklis stovi ne ketaus kolektoriuje, tai galima tiesiog įvirinti veržlę su reikiamu sriegiu. Tik reikia atsiminti, kad bandymas sutaupyti nedidelę sumą dažnai sąlygoja ar didesnius nuostolius, ir prieš ką nors perdarinėjant savo mašinoje, reikia tai gerai apmastyti.

Ko nemėgsta deguonies daviklis?

Darbinis daviklio elementas labai jautrus ir greitai išeina iš rikiuotės, jei paveikiamas kenksmingomis priemaišomis, esančiomis nekokybiškame benzine, ypač kenksmingas yra švinas. Į degimo kamerą patenkantys antifrizas, arba tepalas, perkaitimas arba blogi kontaktai elektros laiduose, taip pat neigiamai veikia jo ilgaamžiškumą. Patikrinti darbingumą galima tiek oscilografu, tiek ir liambda testeriu, tačiau pastarasis retai sutinkamas autoservisuose, nors yra daug tikslesnis.


  

o del liamdu ar tiks universali ar butent tokia kokios reik