Alyvos priedai.

pradziai, tai netikekit jokiais video su trinties testais, kaip stebuklingai trinti nugali kazkokie stebuklingi tepalai su stebuklingais priedais. bet kurioj vastinej rasit tokia kosmine technologija, kad tos trinties masinos rodys kosminius skaicius ir visi tepalai rukys pavesi. tik tai nieko bendro neturi su varikline alyva. pradziai, tai variklyje kaip ir nenumatyta jokios sausos trinties. tai yra metalas metalas. ir pagrindine alyvos paskirtis  - uztikrtinti hydrodinamine trinti. tai trintis, kaip tarp dvieju pavirsiu yra alyvos plevele. tai pagrindinis alyvos darbas variklyje. ir jei alyva uztikrina sita plevele, beveik nereikalingi jokie stebuklingi priedai. bet visgi, uzspaudus tapke iki red line, ar panasiai, gali atsirasti sausa arba pusiau sausa trintis. ir tikiems atvejams variklineje alyvoje jau yra tam tikri priedai apsaugantis nuo to. ir kaip ten bebutu, yra tik vienas priedas kuri naudoja VISI alyvu gamintojai ir blenderiai. tai ZDDP (Zinc dialkyldithiophosphates). tai cinko ir fosforo junginys, kuris praskiestas balastu plaukioja alyvoje, bet tam tikrose vietose, kur atsiranda sausa trintis, prie tam tikru temperaturu sitas junginys padaro apsuagine plevele apsaugancia nuo pavirsiu "braizymu". paansu vaidmeni atlieka atma tikri molibdeno junginiai, varis, titanas, aliuminis, silicis, siera. bet sitie junginiai beveik nenaudojami del autogamintoju reikalavimu. arba randami labai mazi kiekiai. ZDDP priedo galima nusipirkti atskirai, bet ar jo reikia i jusu alyva kurioje kazkoks kiekis jau yra jo. per didelis kiekis irgi neprives prie gero, tad jei jus nevairuojate dragsterio ar kokio bolido, kur jums rupi kad variklis atlaikytu iki finiso, o ne motoresuras, tai geriau nepiknaudziaut priedais. ir nera jokiu kosminiu stebuklu, ypac is  is kazkokiu mazu firmeliu ir panasiai.

pvz neseniai lietuvoje buves populiarus Liqui moly su molibdenu priedu MOS2. naujas stebuklas bla bla bla. paprasta 3 grupes bazine alyva su MOS2 priedu. beda tame, kad tas MOS2 zinomas jau gal 50 metu. tai birus misinis kazkuo panasu i grafita gal. jis tikrai geras priedas i tepimui..... granatu, reduktoriu ar panasiu mechanizmu tepimui. bet ne variklinem alyvoms. jis net nesiskiedzia alyvoj. jis4 kartus sunkesnis uz alyva. jis nuseda. o jei nenuseda, tai jos daleles perdideles ir panaisi. jei gerai pamenu, sita liqui moly alyva neturejo ne vieno autogamintojo aprobacijos. MoDTC molibdeno skystas junginis yra daug kartu efektyvesnis priedas, bet jo sutinkama labai mazai alyvose. be to, kai liqui molly savininkas nusipirko meguin kompanija, kazkur dingo visas molibdeno stebuklas.
dar pvz. berods schell dabar reklamuojasi su nauja basine alyva is duju. GTL Gas To Liquid. is principo tokia alyva jau galima butu pavadint sintetine, bet visgi ji palikta prie 3 grupes baziniu alyvu.  technologija sita nera kazkoks stebuklas. dar hitleris per antra pasailini  tokiu budu gamino kura tankams. bet naftos magnatai kisa tai kaip stebukla.

zodziu, nera jokiu kosminiu technologiju, kurios nebutu itrauktos i varikliuniu alyvu gamyba. dauguma tu varikliniu alyvu priedu, is tu tiubeliu ir panasiai, susideda is jau zinomu priedu kaip ZDDP cinko ir fosforo, "plaunaciu" elementu kalcio ir magnio ir gali buti kitu junginiu. pvz legendinis XADO, tas raudonas tiubelis susideda is silicio ir aliuminio. tik ar situ priedu jums reikia ivarikli, sprteskit patys. tiesa, nemazai tokiu stebuklingu priedu avo sudetyje isvis neturi nieko. isipilat 250 ar puslitri alyvos ir ramu ant dusios. pacebo.....

kazkada teflonu patentuotojai irgi teisesi su naftos magnatais, kad teflonas nepadeda nieko varikliams ir norejo uzdraust naudot. bet pralaimejo, nes neirode, kad teflonas kenkia varikliams. ir nors PTFE tepimo alyvos populiarios, nera turbut ne vienos variklines su PTFE.

zodziu, stebuklu nebuna      

Daznai forume klausinejama kokia alyva geresne, kokio klampumo, kokio gamintojo, kas kiek laiko keist ir pansiai. taigi pabandykime panagrineti kas tas yra ir su kuo valgoma.
Is ko susideda variklio alyva - tai apie 70- 80 procentu bazines alyva ir apie 20-30 proc sintetiniai priedai, ne sintetine alyva, bet klampumo reguliatoriai, ZDDP priedai ir visa kita. Bazine alyva yra padalinta i 5 grupes pagal API (American Petroleum Institute)
1 Grupe. gaumana is mineralines alyvos destiliacijos budu.
2 Grupe. gaunama is mineralines alyvos hydrokrakingo budu
3 Grupe. gaunama is mineralines alyvos stipraus hydrocrakingo budu
4 Grupe. PAO polyalfaolefinai. sintetine bazine alyva
5 Grupe. esterai ir kita. sintetine bazine alyva.
Dabar pats idomumas. apie 90 procentu varikliniu alyvu yra gaminama is 2 arba 3 grupes baziniu alyvu. ir tik apie 10 proc yra sintetiniu alyvu. Turbut daugelis noresit nesutikt, sakysit parduotuvej juk beveik visos alyvos sintetines. ok, ziurim tarkim eolte. Alyva CASTROL 5W40 EDGE Turbo Diesel Titanium FST 5L
Talpa: 5 L; Tipas: Sintetinė; Klampumas: 5W40; uzrasas ant bakelio Fully Synthetic. Universali sintetinė alyva skirta naujos kartos benzininis ir dyzeliniams varikliams. skirta benzininiams ir dyzeliams, tai kam tada turbo diesel uzrasyta? nu bet ne esme. O dabar atsiverskim castrol.de. ta pati alyva jau nebe sintetiniu alyvu skyriuj. uzrasas ant bakelio HC Synthese. ji jau prie HC-syntethik alyvu. paziurim produkto aprasymahttp://msdspds.castrol.com/…/304884Castrol%20EDGE%20Turbo%2…
Treciam punkte parasyta - Chemisch modifiziertes Mineralöl Additive. chemiskai modifikuota mineraline alyva su priedais. klausite kodel taip yra? kazkada buvo viskas paprasta. buvo mineralke, buvo pusiau sintetika ir sintetika. pusiau sintetika dazniausiai buvo gamina is pirmos grupes bazines mineralines alyvos (apie 80-85 proc) ir 4 grupes PAO sintetines alyvos. pusiau sintetine alyvos dabar beveik negaminamos del stipriai kritusios 1 grupes mineralines alyvos gamybos sumazijimo kaip nekokybiskos. 1998 metai kompanija exon mobil padave castrol i teisma. mobil teisma pralaimejo ir nuo to laiko, visi gamintojai, kurie gamino alyva hydrokrakingo budu ant savo alyvu pradejo rasyt Synthetic ar fully sintethik. placiau apie teisma - antram poste.  vokietija ir austrija nenorejo apgaudinet savo klientu, todel ant alyvu parduodamu tose salyse buna parsyta HC synthese. kas reiskia, kad alyva paganinta is mineralines alyvos hydrokrakingo budu. azijos salyse apskritai yra tiesiog alyva ir sintetine alyva, jie neskirsto ten i mineraines , HC ar dar kazka. be to, girdejau, kad po kioto sutarties pasirasymo japonijoje isvis dingo alyvos tirstenes nei 5w30.  taigi, jei jus nevairuojat supercaro, dragsterio ar lektuvo, jus beveik nesusidursite su sintetine alyva. ir bijot to nereikia, 3 grupes bazines alyvos yra tikrai labai kokybiskos ir ju pilnai uztenga paprastu varikliu kasdieniam naudojimui JEIGU alyva naudojama teisingai ir ta alyva yra kokibiska. kaip zinot kokia alyva perkate? turbut reikia ziuret prekes aprasyma, dokumentacija, saugumo reikalavimus (MSDS saugos duomenu lapas). arba ziuret i kaina. nes pvz 4 grupes PAO alyvos gamyba mazdaug 2,5 karto brangesne nei 3 grupes.
kai jau issiaiskinom, kad vazinejam mineralinem alyvom, kyla klausimas ar galima jas skiesti ir maisyti tarpusavyje. TAIP visas alyvas, sintetines, ir mineralines galima skiesti tarpusavyje, tik nepamirskit, kad skiedziant skirtingu klampumu alyvas, galutiniame efekte gaunam kitoki klampuma. dabar apie klampuma. nu tarkim 5W40. ka galim ispest is tu skaiciu. pirmas skaicius apibudina alyvos klampuma saltyje. skaiciai yra salyginiai, bet is zieminio parametro mes galim kazka ispest ateme is pirmo skaiciaus 35. tarkim 5W minus 35 bus -30. tai reiskia, kad prie - 30 jusu variklio tepalo pompa prastum alyva per varikli. jei tarkin 10w xx. tai bus -25 laipsniai. skaicius visgi salyginis, bet arti tiesos. Tarkim 5w40 alyva prie -30 laipsniu celsijaus tures 5800 mPa.s (cP) o 5w30 4680 mPa.s (cP). klampumas kaip matom skiriasi, bet abiems ayvejais saugus prie -30 laipsniu. taigi, atsimenam - is pirmo skaiciaus atimam 35. dabar antras skaicius. cia nieko nepribursim ir nepaskaiciuosim. cia matuojamas alyvos klampumas prie 100 laipsniu celsijaus. kinetinis klampumas matuojamas mm²/s arba centistoksais. kad butu lengviau isivaizduot, tai 1 centistoksas lygus vandens klampumuji prie 20 laipsniu celsijaus. primeskim kaip atrodo tepalai
Xw20 - 7-9 centistoksai
xw30 - 9-12
xw40 - 12-16
xw50 - 16-22
xw60 - 22-26 centistoksai

bet ir tas skaicius nera labai svarrbus. tikliau yra svarbus, bet ziurint i klampuma prie aukstu temperaturu, dazniausiai naudojamas HTHS (High-Temperature- High-Shear) rodiklis. luris matuojamas prie  150 laipnsiu celsijaus. pvz pagal VW 506 00 reikalavimus HTHS turi buti ne maziau 2,9 mPAs o pagal 507 00 ne maziau 3,5mPas berods. viskas kaip ir grazu ir pukuota, uzsipilsiu alyvos tarkim 5w50. ir prie -30 suksis ir prie dideliu apkrovu gerai teps. deja, nera viskas taip paprasta. variklio klampuma placiam temperaturu diapazone uztikrina cheminiai junginiai. tokios grandines panasios i ilgas kirmeles sakykim. prie salcio tos kirmeles susisuka i kamuoliuka ir leidzia alyvai teketi lengviau, prie dideliu karsciu jos issitiesia, tuo paciu sukibdamos tarpusavyje ir ustikrindamos klampuma. kuo didesnes tarpas tarp zieminio ir karsto parametru, tuo ilgesnes kirmeles. ir ilgeja jos ne procentais o kartais. ir beda tame, kad tos kirmeles luzta ir trumpeja. tarkim 5w50 alyva praranda savo klampumo savybes mazdaug po 5000 km. tai puki alyva tinkanti sportiniam automobiliams, bet.... koki klampuma rinktis. as visgi rinkciausi toki koki nurodo variklio gamintojas. arba bent jau labai arti to. nemazai varikliu, tokiu kaip pvz VW tfsi, ar ford Z tec varikliai reikalauna mazo klampumo alyvu tokiu kaip 0w30 ar net 0w20. mazo klampumo sintetiniai tepalai yra daug stabilesni negu mineraliniai. dar nepamirskim kad mazo klampumo tepalai (kurie yra naudojami longlife programose, man tai cia briedas kazkosk as long life) reikalauna kokybisko kuro - minimum euro 4 arba euro 5. yra mitas (kuriuo is dalies as tikiu). kad daug begusiams varikliams geriau sutirstinti alyva. tarkim iki 10w40 ale variklis pasinesiojes, tarpai didesni ir panasiai. variklis gal ir pasinesiojo, bet tepaliniai kanalai tikrai nepadidejo, o gal net labiau sumazejo, uzsinese purvais ir panasiai. tad sutirstine alyva jus tik dar labiau privesite badauti varikli (arba ne). taigi, kaip pasirinkti alyva, as rinkciausi pagal variklio gamintojo reikalavimus. jei varuojate vag. mb. bmw ar panasiai. klampumas - toks. kokio reikalauja variklio gamintojas, arba labai arti to. na nebent jus gyvenate sibire arba afrikoj. dar yra amerikietiski API ir europiniai ACEA reikalavimai . API galiojantis standartai dizeliniams varikliams didejimo tvarka CH4, CI4, CJ4. benzininiams - SJ, SL, SM, SN. ACEA - galit pasiskaityt ciahttps://www.acea.be/…/publicati…/2012_ACEA_Oil_Sequences.pdf . na va , tepalaus gal kazkaip ir issirinkom dabar kiek laiko jais vaziuot. as manau, jei turit savo apynauji ar nauja automobili su kuriuo ruosiates ilgai ir laimingai vazinet, tai patarciau alyva keist kas 10 - 15 tukstanciu km arba 200 - 300 moto valandu. arba ne ilgiau 12 -18 menesiu. nes nuo laiko alyva irgi gali pradeti sluoksniuotis is sudedamas frakcijas. su motom valandom aktualu vcilnieciams. vilniuj vidutinis greitis gali nukrist iki 15-20 km per valanda. tad per 400 moto valandu jus nuvaziuosit tik apie 8000 km. is kur tie longlife rezimai? tiksliai negaliu pasakyt, bet kazkur skaiciau, kad europoj jau ra direktyva, pagal kuria iki 2025 metu turi buti pagamintas variklis ir alyva, kuri nebus keiciama. uzpyliai viena karta ir amen. gal del to vis labiau mazeja alyvu klampumas ir dideja servisu intervalai, turbut greit atsiras alyva 0w10. daug alievos kokybes susideda is priedu. kurie veikia ivairius varikliu mazgus, saugo nuo oksidacijos, surisa rugstis, sulaiko savyje degimo pasalinius produktus patekusiusi alyva ir panasiai. kiek kokiu priedu yra alyvoj kiek ilgai jie veikia? a velnias zino. taigi, jei nelabai ismanot apie varikliniu alyvu sudeti, nebekit toli nuo gamintoju reikalavimu, nevazinekit long life rezimais. ir pagrindinis kriterijus - rinkintes alyva kurios bazine sudetis ne maziau 50 procentu sintetikos. apie smulkesnius alyvos pasirinkimo niuansus pabandysiu parasyt veliau.

Nesilaikantiems taisyklių griežtos sankcijos: piniginės ir fizinės.

nu fizines dar suprantu, bet pinigines tai

Nors ir šiaip, kokia ten gali būti garantija... 

gali. tik sunkus keliai

kein versand nach Litauen

Jei kala - bus ankstyvas degimas

Su kuo atleisdavai itemeja ir ite,pdavai . Spec raktu ar kazkuo?

 raktu   ir kazkuo 

Reikia mest atleist diržą vistiek reiks juk  turėsiu pati siurblio škyvą atstatyti nes dabar jis yra prasokęs diržo atžvilgiu. Ty alkuninis su pask velenėliu savo padėtyse normoj o tik siurblio skyvas pasisukęs ju atzvilgiu neteisingai.

man uztekdavo atleist itempeja ir persimest dirza. nepatogu, bet imanoma

Nusiardysiu man atrodo taip bus paprasčiau nors tikiu kad galima ir nenuardžius.  Jau radiatorius į šoną metu . Va tik ant alkūninio mietkė man idomu nulis ant smagračio nupaišytas ? o tas nulis neturi su brukšneliu sutapti kažkokiu. Nes i ta skylę pažiurėjus nei brukšnelio nei nulio tik smagračio dantys

nieko tu nemesk i sona, nes tau reikia ikaitint varikli. zek, susitatai visa varikli ant misties tasko. nulis ant alkuninio, siurbli uzkaisciuoji, paskirstimo velenelin dedasi juosta is galo. viskas! varikli surenki ir turi uzsivest. kad atreguliuot degima - kaitini iki 90. atleidi siurbli ir vartai link arba nuo variklio. jei judinai galva siurblio - IQ irgi pasistatytk kokius 3.4

Nu tai rase kad persoko dirzas ant siurblio skyvo. tai yzi ir yra sustatyt viska i vietas ir uzverst paskirstymo zvaigzde, uzkaisciavus siurblio skyva, o ne su indikatoriais matuot. Ne pas visus tas indikatorius mėtos.
Esme kad jam reikia atstatyt siurblio skyva i teisinga padeti, nes persoko dirzas. KArtais geriau viska apsiardyt ir pasidaryt kaip priklauso per pora val nei pistis ten ir eksperimentuot 2 dienas ar pataikysi ivieta

tai kad jis isvis pievas cia surase, koks nahum galinis paskirstymo velelio skyvas pas AFN varikli? ir abejoju. ar jis moka indikatorium naudotis

3.atleidziam galini paskirstymo velenelio skyva,jis be sponkes,uz jo reguliuosim siurblio skyvo padeti,dirzas turi buti normaliai itemptas.
4.kisam siurbliui i sikna indikatoriu ir sukdami skyva atstatom plunzerio eiga apie 0,25
5.uzverziam paskirstymo skyva ji laikant kad neprasisuktu (turiu samapala pasidares uzlaikymui)
6

dar vienas meistras

o kaip ta elektrine dalis sukinejasi?

Tai sieros rugsties etiketeje irgi nera parasyta,kad negalima naudoti kebulo plovimui