1843
« Įrašytas: 2009 Gruodžio 13, 23:18:39 »
Na pradesiu as.Tai senas kurinelis (2004m)
Viskas apie nieką
Pagal no|one
Tada kaip dar nebuvo žmogaus ir nebuvo žodžio. Buvo tyla buvo niekas. Gamta gyveno be klaidų ir neklausdama ar teisybė yra teisybė. Kartais pagalvojus nuo ko viskas prasidėjo ima juokas, na toks isteriškas juokas panašiai kaip žmogus žino, kad mirs bet vis tiek juokiasi. Ne todėl kad juokinga, bet todėl, kad jis daugiau to niekada nedarys. Matyt netgi ir gamtai tobulybė atsibodo, ir ji padarė pirma savo klaidą, sukūrė žmogų. Ir iš tikrųjų tie kurie sako, kad žmogaus esybė yra blogis ne labai toli nuklysta. Nes kiekviename mūsų yra gėris bet jis yra ribotas, o dar kažkam buvo palikta neribota vieta, matyt, kažkam geresniam, deja toje vietoje dabar mumyse sėdi blogis....
Ir taip mąstė žmogus laikantis meškerę ir laukiantis dienos laimikio ir tikėdamas, kad šiandien tai sėkmė jo tikrai neaplenks. Vėl sustojo minutėlei atsitokėjo iš savo minčių ir suprato, kad apgaudinėja save. Susirinko visa savo turėta turtą ir patraukė namo. Kelias buvo tolimas todėl, pagalvojo jis, spėsiu dar ir mintyse savo laimiki ir pasverti ir žmoniems pasigirti. Nei kur mes einam, nei ko mes einam nežino niekas. Gal tik kartais bandai suprasti kas yra kas. Bet tai pasirodo per daug sudėtinga ir netrukus atsiranda daug svarbesnių darbų kaip antai suniežtėjo kaklą ir žmogelis be gailesčio savo odai pradėjo jį tikra to žodžio prasme engti. Atsitokėjąs kilnojo savo kojas i priekį vis dar mąstydamas, kodėl jos jam taip juda ar tai beždžionių palikimas ar žmogus tikrai atsirado Dievo palieptas, ir vėl jam mintys susipynė, šį karta ne juokais susinervino ir nusispjovė. Tfu kad aš dar galvočiau apie nieką, sumurmėjo jis, ir paspartino žingsni. Ech žmogeli kur skubi , vis tiek ten kur tikrai reikės niekada nesuspėsi tai kam vargintis ir vaidinti nenugalima jei net nuo nematomos dulkės tu gali pavirsti į krūva didesnių dulkių. Tarsi negirdėdamas pašonėje Pono nieko balso ėjo toliau. Nagi pažiūrėkim ir kas gi buvo tas Ponas niekas, beformė būtybė kažkada buvus žmogumi ir supratusi dėl ko viskas yra viskas. Jisai tuo nesidžiaugia, nes kas akivaizdu niekados nekėlė niekam džiaugsmo, o tik vidinį susierzinimą, kodėl jis tai turi žino ir anksčiau ar vėliau pradės savęs už tai nekęsti ir griaužti. Taigi matom kas liko tik dūmų kamuolys labai protingas, bet visai nežavingas. Ir vien dėl to jis buvo niekas. Žmogui nelemta būti protingu ir kas tai supranta, jūs tik pažiūrėkit, užsidaro nuo visų. Kaip jūs manot kodėl? Manot, kad slepia, oi tikrai ne tik jis sužino ir supranta tai ko niekados žmogui kaip tokiam kūriniui negalima žinoti. Todėl ir tik todėl protingumas žmonių tarpe niekados neužima pirmos vietos. Nes kaip žinome, gėriui buvo skirta ribota vietelė žmogaus masėje, o blogis kaip ir priklauso pasiėmė tiek kiek galėjo, ir dabar jis mums sako, kad gėris visada laimi prieš blogi, nė velnio tik taip labai lengva mus apgauti ir užliūliuoti. Mes niekados nebūsime geri arba bent panašūs i tokius todėl ir atsirado melas. Tiesa žvejys, visai jį užmiršome , cha jus tik pažiūrėkite jis ir toliau sau eina nieko nekeisdamas, kokia nuobodi būtybė kelianti juoką. Bet ir kaip bebūtų keista kartais blogis ir pats save apgauna ir gaunasi gėris tikrai taip, net matematikoje pasakyta du minusai duoda viena pliusą, deja tik vieną ir vieninteli dažniausiai toks daugiau nepasikartoja, vien todėl ir reikia tiek daug žmonių, kad gal jų visuma sudarytų ta šiltą vaizdą iš viršaus sakysim tai natūralu, bet vėlgi tai melas kuris vadinamas tiesa, ir prieš ką dabar ogi vėl žmogau tik prieš patį save. Iš tikrųjų jei gilinsiesi į žmogaus atsiradimo ir gyvenimo visumą nepamatysi taško į kurį turime nueiti. Viskas atrodo be prasmiška. Vis daugiau gilinantis vis didesnę nesąmonę žmogau sužinai, lyg juoda balta, yra prasmė nėra yra nėra ir taip be krašto kol nebegalėsi ir numirsi. Žmogui mirtis duoda vien tik tam kad jis supratęs koks yra menkas galėtų ištaisyti ta klaidą. Žiauru bet kartais imi galvoti kad tai galėtų būti tik vienintelis kelias, ir aš Ponas niekas galvojau išsakyti begalę gerų paskatinančių minčių, bet kaip matome išėjo tik depresinis vos ne prieš mirtinis laiškas. Geras žodis yra „vos“ jis mus išgelbėja nuo daug negerų dalykų dažnai ir nuo dar vieno gyvenimo.....
Rodyti pranešimus
nu zodziu atrodo masina i gabalus barstosi.
