Man tai geriausia rastinis namas be jokių vatų 
Lyg ir mokindavo universitete, kad siena neturi peršalti, t.y. jei įmanoma šilumos izoliacija - išorėje.

Jeis studijavai VGTU statybą, inžineriją, tai turėtum žinoti Č.Ignatavičių
Tuomet google.lt -> Ignatavičius pelėsis

Kaip išvengti pelėsio
Česlovas Ignatavičius

Dr. Česlovas Ignatavičius VGTU Pastatų konstrukcijų katedros docentas Langai yra daugiausia funkcijų turinčios pastato atitvaros. Jie lemia pastatų architektūrinę išraišką, komfortą, žmonių sveikatą, darbingumą.

Pastaruoju metu atsiradus naujiems, moderniems, sandaresniems langams, pradėjo keistis patalpų komfortas. Praktika rodo, jog tai ne visada į gera, t. y. patalpos prasčiau vėdinamos, didėja patalpų oro santykinis drėgnis, ant mažai izoliuotų atitvarų atsiranda drėgmės kondensatas, pradeda vystytis pelėsiniai grybai (mikromicetai), susidaro antisanitarinė aplinka. Moksliniai tyrimai rodo, jog tokia aplinka yra pavojinga žmonių sveikatai. Kad tokių problemų nekiltų, projektuojant, statant ir eksploatuojant pastatus reikia remtis moksliniais tyrimais pagrįstais techniniais sprendimais.
Terpė pelėsiniams grybams atsirasti

Daugumos dabar masiškai statomų naujų langų staktų storis esti net iki dviejų kartų mažesnis už seno tipo langų staktų storį. Dėl to gerokai sumažėja šalčio prasiskverbimo kelias pro langų angokraščius. Angokraščiai, ypač viensluoksnėse sienose, jei langai nauji, su siauromis staktomis, tampa daug šaltesni. Tyrimai rodo, kad jų paviršiaus temperatūra skiriasi nuo patalpos oro temperatūros net iki 10°C. Jei langai seni, su storomis staktomis, angokraščių paviršiaus temperatūra skiriasi nuo patalpų oro temperatūros tik apie 2,7°C. Prie šaltų angokraščių susidaro didelis oro santykinis drėgnis – didesnis nei 80% (leistinas norminis drėgnis). Toks didelis oro santykinis drėgnis ir yra pagrindinė sąlyga pelėsiniams grybams atsirasti.

Kaip išvengti pelėsio?

Teoretiniai skaičiavimai rodo, kad oro santykinis drėgnis prie angokraščių paviršiaus neviršys 80%, patalpose oro santykiniam drėgniui esant 60%, o temperatūrai 20°C, jeigu patalpos oro ir angokraščių paviršiaus temperatūrų skirtumas bus iki 4,5°C. Iš to išeina, kad norint išvengti pelėsinių grybų ant angokraščių paviršiaus, statant naujus langus su siauromis staktomis, ypač viensluoksnėse sienose, angokraščius būtina papildomai šiltinti, kad prie jų nesusidarytų didesnis kaip 80% santykinis oro drėgnis.

http://www.statyk.eu/klausk-specialisto/item/291-vilniuje,-architekt%C5%B3-g-55%E2%80%9321,-prie-grind%C5%B3-%C4%AFsiveis%C4%97-pel%C4%97sis.html

Klausimas:Vilniuje, Architektų g. 55–21, prie grindų įsiveisė pelėsis. Kituose butuose jis atsirasdavo ant sienų palei lubas. Pridėtuose brėžiuose nurodau jo vietą plane ir pjūviuose. Langai bute plastikiniai. Patalpa – miegamasis kambarys. Namo sienos – monolitinio keramzitbetonio, 45 cm storio. Siena dažyta, vandens ir drėgmės nepažeista. Grindys – parketas. Prašau patarti, kaip atsikratyti pelėsio.
Atsako:dr. Česlovas Ignatavičius

Atsakymas:

Susipažinus su Jūsų išsamiai paruoštu klausimu ir pridėta vaizdine medžiaga, galima pasakyti, kad pelėsiniai grybai (mikromicetai) veisiasi ten, kur prie atitvarų paviršiaus oro santykinis drėgnis ilgesnį laiką būna ≥ 80 proc. Oro santykinis drėgnis prie atitvarų paviršiaus nustatomas laboratoriniais prietaisais. Padidintas oro santykinis drėgnis dažniausiai būna tada, kai prie šalto atitvaros paviršiaus ilgesnį laiką stovi nejudantis oras. Jūsų namas pastatytas sovietmečiu, jo išorinių sienų išorinis paviršius yra jau susidėvėjęs ir dėl to blogai izoliuoja šilumą, taigi žiemą patalpose sienų paviršiai būna šalti. Be to, jūsų nurodytoje patalpoje išorinė siena užstatyta baldais. Jie blogina tarpo, esančio tarp šaltos sienos ir baldų, vėdinimą. Blogai vėdinamoje zonoje oro santykinis drėgnis gali būti ≥ 80 proc. ir dėl to veisiasi pelėsiniai grybai. Langai, nepriklausomai nuo jų rėmų medžiagos, prie pelėsinių grybų veisimosi gali prisidėti, jeigu jie blogina patalpų vėdinimą, jeigu dėl jų patalpose yra padidintas oro santykinis drėgnis. Patalpų oro santykinį drėgnį reikia tikrinti su laboratoriniu prietaisu – drėgmėmačiu.
 
Padėtį taisyti galima dviem būdais: pirmasis ir patikimiausias variantas – papildomai apšiltinti nusidėvėjusias išorines sienas, pašalinti nuo atitvarų esančius pelėsinius grybus, užtikrinti gerą patalpų vėdinimą, kad oro santykinis drėgnis patalpose būtų 35–60 proc. (rekomenduojama ≤ 50 proc.) ir iš naujo apdailinti atitvaras. Jei langai blogina patalpų vėdinimą, tada turimus langus reikėtų keisti į langus turinčius geresnį vėdinimą.
 
Jei nėra galimybės apšiltinti išorines sienas, būtinai reikėtų atitraukti nuo išorinių sienų baldus ir atlikti visus kitus pirmame variante išvardytus veiksmus.


http://www.snaujienos.lt/the-newslt/85-bstas/18758-daugiabui-apiltinimas-keletas-svarbi-pastebjim-i

Daugiabučių apšiltinimas. Keletas svarbių pastebėjimų (I)

Praėjusią savaitę, Šiauliuose, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros surengtame forume „Daugiabučių atnaujinimas – neišvengiamas ir savalaikis” buvo kalbama apie įvairius su daugiabučių namų renovavimu susietus aspektus, valstybės paramą ir kt. Apie šalies daugiabučių techninę būklę bei jų šiltinimo efektyvumą kalbėjo defektologas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto docentas, daktaras Česlovas Ignatavičius. Štai keletas jo minčių.

Šilumos sutaupoma nevienodai

„Yra, kas renovavę statinį sutaupo iki 70 proc. šilumos, tačiau yra modernizuotų daugiabučių, kur šilumos sutaupoma tik 15-20 proc.” - kalbėjo Č. Ignatavičius, komentuodamas atskirų blokinių daugiabučių detalių eksploatavimo trukmę pagal anuomet galiojusius SSRS standartus. Gelžbetoninių pamatų – 125 metai, surenkamų gelžbetoninių sienų bei perdangų – 125 metų. Durų ir langų mediniuose rėmuose – 40 metų, medinių vidinių durų - 50 metų, lentinių grindų – 40 metų. Stogo – 10 metų, sandūrų hermetinimo – 8 metai, o dažytos fasado apdailos – 6 metai.
Pagal nuo 2002 metų įsigaliojusį naująjį standartą, stambiaplokščių namų eksploatavimo trukmė – 100 metų, monolitinių – 120 metų.
„Šiltinimo sistemos yra dviejų tipų: tinkuojamos ir vėdinamosios. Kiekviena iš jų savaip gera, - pasakoja Č. Ignatavičius, nemažai dėmesio skiriantis ir kitų šalių statinių būklės vertinimui. - Galiu pasakyti, kad Lietuvoje statyti daugiabučiai anuometinėje SSRS buvo laikomi vieni geriausių. Esu defektologas ir galiu teigti, jog daugiausia defektų statiniuose yra dėl statybos darbų broko (apie 50 proc.) Su neteisingu projektavimu susijusių defektų randama 18 proc. Dėl neteisingo eksploatavimo – apie 11 proc. Taigi ne vien statybininkai padaro klaidų, jas daro ir projektuotojai, ir eksploatuotojai.
25-35 proc. visų defektų pasitaiko išorinėse sienose. 11-33 proc. balkonuose ir terasose. 15-17 proc. - žemėje įgilintose konstrukcijose. Daugiau kaip pusė defektų susiję su drėgme.”
Prelegento teigimu, žmonės visaip bando gelbėtis nuo besiskverbiančios į vidų drėgmės, neretai pažeisdami viešąjį interesą, tarkime, daugiabučio fasadą išmargindami hermetikų raštais. Jeigu jūsų buto langas bus prieš tokį fasadą, jo vertė kris. Teisiškai žiūrint, daugiabučio gyventojai turėtų susitvarkyti fasado išvaizdą. Kitose šalyse visa tai reglamentuoja įstatymai.
„Kita medalio pusė – dažnai fasadus tvarko ne kvalifikuoti specialistai, bet atsitiktiniai žmonės (taip pigiau). Drėgmė į vidų patenka ir per netinkamai padarytas siūles. Numatyta, kad atsitiktinai į sieną patekusi drėgmė turi numigruoti ir ištekėti lauk. Užhermetinus drėgmė nebeišeina ir po tokių remontų sienos ima pelyti bei peršlapti, - tęsia Č. Ignatavičius. - Vanduo, patekęs į sienas, turi turėti kur ištekėti, kitaip drėgmė migruos nežinia kur. Gali būti, kad nuo drėgmės korozija pažeis metalinius inkarus, ir namo siena išeis į išorę (buvo tokių atvejų). O tai jau avarinė situacija. Kartą, kai atvėriau neprofesionaliai mastika užtaisytas siūles, termoizoliacinė medžiaga buvo taip prisigėrusi drėgmės, kad ją buvo galima tiesiog gręžti...”

Nesandarumai, vanduo ir teršalai

Pasak Č. Ignatavičiaus, fasadų drėgmės įgerties tyrimai Karsteno prietaisu rodo, jog vietoje leistino 0,5 kub. centimetro per minutę, kartais normos viršijamos net keliolika kartų. „Nebespėjome pilti, kadangi vanduo buvo labai greitai susiurbiamas, - pasakoja jis, prisimindamas vieno tyrimo akimirkas. - Vanduo sienoje užima oro vietą. Vandens šiluminis laidumas iki 25 kartų didesnis negu oro. Vadinasi, per įmirkusią sieną prarandama labai daug šilumos.
Kita bėda – per ilgesnį laikotarpį fasadai apdulka. Vanduo, prasiskverbęs pro tokias sienas, yra su teršalais. Visokie pseudospecialistai paprastai siūlo užsandarinti siūles arba nudažyti fasadus, kas irgi yra blogas, netinkamas sprendimas”, - teigia  Č. Ignatavičius ir pateikia pavyzdį: „Jeigu jums  užplombuotų neišvalytą kiaurą dantį, ar daug iš to naudos? Čia lygiai tas pats. Jei apšiltinsime arba nudažysime užterštą fasadą, sienos greitai „gangrenuos”.
Norint kokybiškai apšiltinti, būtina nuo daugiabučių fasadų nuvalyti visus teršalus. O kadangi užterštuose paviršiuose gali būti kenksmingų sporų arba mikroorganizmų, paviršius  rekomenduojama nuplauti fungicidais, išdžiovinti ir tik tuomet dažyti arba šiltinti.
„Manęs dažnai klausia, kokiomis medžiagomis aš rekomenduočiau šiltinti daugiabučių išorines sienas? Neturiu teisės reklamuoti nė vienos. Jei pasiūlau vieno gamintojo medžiagas, pyksta kiti. Renkantis šilumą izoliuojančias medžiagas, būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus jų požymius. Visos šios medžiagos yra lengvos ir labai porėtos. Oras – pats geriausias šilumos izoliatorius. Jei pažiūrėtume į šiaurės gyvūnų šerius, pamatytume, kad jie – tuščiaviduriai. Juose esama oro. Taip pat ir plunksnos. Ir medžiai prieš žiemą iš savo išorinių sluoksnių ištraukia vandenį. Vadinasi, ir gamta nuo šalčio ginasi oru”.
Statybinėse izoliacinėse medžiagose irgi daug oro. Pavyzdžiui, polistireniniame putplastyje jo yra net 98 procentai! Kartais konkurentai prišneka visokių nebūtų dalykų apie kitų gamintojų termoizoliacines medžiagas. Prelegento teigimu, visos tam skirtos medžiagos yra geros bei tinka pastatams šiltinti. Polistireninis putplastis – irgi. Tai organinė medžiaga, viena iš ekologiškiausių. „Kartais į savo elektroninį paštą gaunų laiškų, kuriuose aiškinama, esą šis putplastis neekologiškas, degus ar pan. Bet tai pati ekologiškiausia medžiaga. Į polistireninį putplastį visame pasaulyje pakuojamas maistas, medikamentai. Jis vartojamas baldų gamyboje, aviacijoje ir t. t. Vokiečiai jį išrado ne tam, kad nuodytų pasaulį,” - šypsosi Č. Ignatavičius.
Šilumos izoliacija efektyvi tik tada, kai izoliacinė medžiaga sandari. Bet jeigu pro ją gali prapūsti vėjas, nieko gero. Į šilumos izoliacinę medžiagą neturi patekti taip pat ir jokie teršalai bei vanduo. „Vakaruose, patvinus Reinui, Dunojui, Vislai ir kitoms upėms, nukentėjo daugybė namų, nes vanduo prasiskverbė ir į termoizoliacinį jų sluoksnį. Tada iškilo leniniškas klausimas: „Ką daryti?” Ir čia labai tiko leniniškas atsakymas: „Susprogdinti ir pastatyti iš naujo”. Kito varianto nėra. Jei į termoizoliacinį sluoksnį prasiskverbė teršalai, jų iš ten nebeiškrapštysi...” - įsitikinęs Č. Ignatavičius.
Kaip defektologas, Č. Ignatavičius teigia priėjęs išvados, jog daugiausia defektų pasitaiko pastato apatinėje dalyje, prie cokolio. Kartais dėl to, kad lyjant nuo žemės atšokantys vandens purslai taško cokolį (apsisaugojimui cokolis apjuosiama nedidelių, žąsies kiaušinio dydžio akmenų, maždaug 30 centimetrų pločio juosta). Ir pavasarą, kai iš žemės migruojanti drėgmė patenka į šilumą izoliuojančią medžiagą. Šitaip veikiamo sienos apdaila jau po metų kitų ima trupėti, irti, ir į butus patenka drėgmė, įsimeta pelėsis ar panašiai.
„Apšiltinant fasadą svarbiausias uždavinys, pakartosiu, yra toks: į šilumą izoliuojantį sluoksnį neturi prasiskverbti teršalai ir drėgmė, jo neturi prapūsti vėjas. Šitaip gausime patį didžiausią apšiltinimo efektą”, - teigia Č. Ignatavičius.

Tęsinį skaitykite kitos savaitės „Šiaulių naujienų” priede „Tavo erdvė”. Defektologas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto docentas, daktaras Č. Ignatavičius toliau pasakos, per kur dažniausiai iš daugiabučio išeina šiluma ir kt.

Jei sugalvosi šiltinti iš vidaus
http://www.statyk.eu/statyba/izoliacija/item/489-%C5%A1iltinti-i%C5%A1-vidaus-%E2%80%93-i%C5%A1skirtiniais-atvejais.html

Nuo Gustonių laikų prie padangų pripratę, kurios nejuda 

ex škoda centro elektriko, superbą kur turėjo?

Tadas bent pirmos vietos nelaimėjo. Siauroka, lėtoka trasa. Gal nelabai paranki.

Kiek mačiau Įdomus slalomas! Motociklininkų šou ir t.t., gal tik beždžionėlių trūko. Organizatoriai šaunuoliai!
Siaura trasa, būčiau viską išvartęs 
Rimukas dalyvavo, tik buvo kažkur išvažiavęs į servisą (turbiną gal įsidėti..)
Ken Blockas, Tadas dalyvavo  Žigulių buvo 
Užmatyta ACQ

Tai ten tas žmogus kur su Alfom važinėjo. Kelintą val. treniruositės?

Jei sodyba kur nuošalyje, tai žmonės daro pasidaro viską be leidimų, derinimų.
Pakopijuosiu pirmą rastą tekstą, kurį dedam į projektus, kai nebūna miesto tinklų (STR ir atstumai gali būti +/- pasenę).
Nuotekos šiuo atveju valomos ir išleidžiamos į aplinką, galima kaupti sandariame rezervuare ir išvežti po to su spec. technika, galima darytis kokį samadielną rezervuarą iš g/b žiedų.

Vandentiekis

Vanduo tiekiamas siurblio pagalba  iš esamo šachtinio šulinio. Vandens apytakinės ir pakartotinio vandens naudojimo sistemos nėra. Karštas vanduo bus  ruošiamas  vietinėje katilinėje.
Vadovaujantis STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandens ruoša. Pagrindinės nuostatos“ šachtinis šulinys turi būti ne arčiau nei 5 m nuo gyvenamojo pastato ir 8 m nuo vietinės nuotekų valyklos.
Vandentiekio įvadas į pastatą numatomas kloti PE (polietileno) PN10 d32 vandentiekio vamzdžiais. Grunte tiesiamos vamzdyno dalys turi būti paklotos 0,5 m žemiau įšalo gylio iki vamzdžio viršaus ir ne mažesniu kaip 0,003 nuolydžiu vamzdyno išleidimo (šulinio) link. Vandens ėmykla turi atitikti STR2.02.02:2004 reikalavimus, o prieš pradedant naudoti vandenį reikalinga atlikti tyrimus ir nustatyti vandens tinkamumą gerti pagal HN24:2004.

Kanalizacija

Buitinių nuotekų nuvedimas iš projektuojamo pastato numatomas į naujai įrengiamą tipinį buitinių nuotekų valymo įrenginį. Kadangi nėra galimybių prisijungti prie centralizuotos kanalizacijos sistemos, išvalytos nuotekos iki nustatytų reikalavimų (Nuotekų tvarkymo reglamentas LR AM Nr.D1-236) bus išleidžiamos į aplinką, su sklypu besiribojantį griovį. Numatoma įrengti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai – NV-2 tipo ar analoginį, tačiau turi būti atitinkantys Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento LR AM Nr.D1-412 nustatytus reikalavimus ir turėti tai patvirtinančius dokumentus. Numatomi paprasčiausi aerobiniai biologinio valymo įrenginiai, susidedantys iš vienoje talpoje montuojamų aerotanko ir antrinio sėsdintuvo. Nevalytos nuotekos paduodamos į centrinėje įrenginio dalyje esantį aerobinį reaktorių su bioįkrova (aerotanką), kuriame nuotekos maišosi su aktyviuoju dumblu ir yra biologiškai valomos (mikroorganizmai skaido organines medžiagas). Deguonis tirpinamas aerobiniame reaktoriuje ir aktyvaus dumblo – nuotekų mišinys maišomas (apatinėje aerotanko dalyje įrengiamas oro difuzorius, į kurį oras paduodamas kompresoriumi). Nuotekų – aktyvaus dumblo mišinys iš aerotanko patenka į išoriniame cilindre esantį antrinį sėsdintuvą, kuriame nuskaidrėjusios nuotekos patenka į visu perimetru įrengtą surinkimo lataką ir ištekėjimo vamzdį, o aktyvusis dumblas sėda į apatinę įrenginio dalį, iš kurios aeracinė sistema vėl pakelia į aeracinę zoną - aerotanką. Tarp projektuojamo valymo įrenginio ir sklypo ribos turi būti ne mažiau kaip 3,0 m atstumas, o iki projektuojamo pastato – ne mažiau kaip 8,0 m tarp prieigų. Kiemo nuotakyne klojami d110-160 PVC (polivinilchloridiniai) N klasės nuotekų vamzdžiai ir sandarūs gofruoti PVC d315 šulinėliai. Savitakis lauko nuotakynas turi būti klojamas tokiame gylyje, kad vamzdžio viršus būtų ne aukščiau kaip 0,8 m nuo žemės paviršiaus.

Buitinių nuotekų išleidimas atitinka:
Q d = 0,7 m3/d
   Q hmax = 0,3 m3/h.

Statytojas privalo sudaryti dvi sutartis su miesto nuotėkų valyklą eksploatuojančia įmone: vieną - dėl nuotėkų, kitą - dėl nuosėdų ar septiko dumblo išvežimo. Už nuotekų tvarkymą atsako namo savininkas.
Lietaus vanduo nuo pastato stogo nuvedamas atviru būdu ir nudrenuojamas į gruntą, nes aplink nėra lietaus nuotekų tinklų.

Plastikiniai vamzdynai klojami ant sutankinto grunto, įrengiant 10 cm smėlio pagalvę. Išlyginimui ir užpildui naudojamų medžiagų dalelių dydis neturi viršyti 16 mm, važiuojamojoje gatvės dalyje tranšėjos užpilamos karjeriniu gruntu, gerai jį sutankinant. Vamzdynai turi būti įrengiami pagal gamintojo statybos taisykles (pvz. ST1073435.04:2000) ir kitus reikalavimus.


 

seniau kai darė kažką įdomaus ne pagal žurnalus:


Išskirtinės architektūros individualūs gyvenamieji namai Lietuvoje
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=12120


Ar tau ne gyv. namo reikia?

Vienas jau pasitraukia:
http://www.lrytas.lt/-13445214171343794639-a-guogos-olimpinis-dienora%C5%A1tis-prisiimu-atsakomyb%C4%99-d%C4%97l-lietuvos-krep%C5%A1inink%C5%B3-pasirodymo.htm
"Reikia pripažinti, kad šiandien nebuvome komanda, nebuvome kartu, nepadarėme visko, kas įmanoma. Mačiau tai iš arti. Ir rūbinėje, ir žiūrėdamas iš pirmos tribūnų eilės. Puiku, kad Mantas Kalnietis ėmėsi iniciatyvos kai buvo labai sunku. Uždegė komandą. Bet ta liepsna ilgai nedegė, nes pritrūko vienybės"

Kuria prasme daug? 5 vieta EČ ar žaidimo kokybe?
PČ 3 vieta, o dabar antras turnyras, kai nepatenka į pusfinalį. Įdomu ar pratęs sutartį.Gal Leonavičius sutiks treniruoti. 

Manau bus reikalingas supaprastintas projektas. Šiek tiek info iš Statybos įstatymo.

A. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

B) 20 straipsnis. Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos
1. Statinio projektas rengiamas:
6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;

C) Už naujo nesudėtingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Šiek tiek apie supaprastintą statinio projektą:

http://www.vtpsi.lt/article.php?article_id=206

KAS YRA SUPAPRASTINTAS STATINIO PROJEKTAS

Supaprastintas statinio projektas yra sumažintos apimties projektas, rengiamas II grupės nesudėtingiems statiniams, taip pat bet kuriems nesudėtingiems statiniams, kurie yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, valstybiniuose parkuose, rezevatuose, draustiniuose, ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančiose) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, be to, kai kuriems nesudėtingiems statiniams, statomiems ar rekonstruojamiems mieste.
 
Nesudėtingas statinys, kaip nurodyta Statybos įstatyme, yra paprastų konstrukcijų pastatas arba paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Nesudėtingo statinio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma negali viršyti 80 kvadratinių metrų. Nesudėtingi statiniai priklausomai nuo jų parametrų priskiriami I ar II grupei. Tiek pastatų, tiek ir inžinerinių statinių, laikomų nesudėtingais statiniais, požymius, parametrus, jų projektavimo ir statybos ypatumus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.

Supaprastintą statinio projektą gali rengti pats statytojas, kai jis naudojasi kito tokio pat statinio supaprastinto projekto sprendiniais arba turi statybos ar architektūros aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Projektą gali rengti ir statytojo pasamdytas asmuo, turintis statybos ar architektūros aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, savo veiklą įteisinęs teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę rengti neypatingų ar ypatingų statinių projektus.
 
Supaprastintą statinio projektą sudaro dokumentų sudėties žiniaraštis, dokumentų sąrašas, kurių pagrindu rengiamas projektas, aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis, statybos vieta, projektuojamą statinį apibūdinantys pagrindiniai rodikliai, sklypo planas (ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio plano arba kadastrinių matavimų plano) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais, ar architektūriniai (fasado, plano ir pjūvių) brėžiniai (pastatams), o kai reikia, - ir kitiems statiniams), statinio konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių aprašymas, taip pat, kai statytojas pageidauja, sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir techninė specifikacija.
 
Supaprastintas statinio projektas turi būti pasirašytas atitinkamų valstybės ir savivaldybės įgaliotų valstybės tarnautojų, t. y. projektui turi būti raštiškai pritarta, dedant spaudus, parašus, datas statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą.
 
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad saugomose teritorijose ar kultūros paveldo statinių teritorijose nesudėtingam statiniui visada privaloma parengti supaprastintą projektą ir gauti atitinkamų pareigūnų pritarimą. Todėl, jei toks nesudėtingas statinys (pavyzdžiui, konteineris su prijungtais inžineriniais tinklais ar pamatais) bus pastatytas saugomoje teritorijoje be supaprastinto projekto, kuriam turi pritarti atitinkami valstybės ir savivaldybės tarnautojai, šis statinys bus laikomas pastatytas savavališkai. Tokio statinio statyba atitiks Statybos įstatyme nurodytos savavališkos statybos požymius.

Jeigu statytojas nesudėtingą statinį pastatė ar rekonstravo savavališkai, neturėdamas parengto supaprastintą statinio projektą (kai jį būtina parengti) su valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, jam tenka administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso 1592 straipsnį.
 
Savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus vykdo apskričių viršininkų administracijų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) įgalioti pareigūnai, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.


IŠVADA: Pasikonsultuoti su savivaldybės architektūros skyriaus specialistu (ar vietiniu architektu, kuris pvz. darė esamą projektą), pasidomėti apie leistinus atstumus iki kaimynų sklypo (esant reikalui gauti sutikimus), apie gaisrinius atstumus ir jų paskaičiavimus, pamąstyti apie inž.tinklus (jei bus, kaip pajungti, susiderinti) ir kritiškai įvertinti pasisakymus "man jokio projekto nereikėjo, pasistatysiu, po to susiderinsiu ir panašiai".
 

imsim jankius už gerklės, kas gi daugiau belieka.