visi skundžias, kad valdžiai nerūpi paprasti piliečiai.. lyg valdžia tai būtų vienintelis organas, kuriai turi rūpėti kiti.. o visi kiti paprasti yra "neįgalūs" bent šiek tiek pamąstyti apie kitus?
galit kalbėti kiek norite, bet viskas prasideda nuo TAVĘS.. užduodu klausimą. kas tu esi? žinai savo tapatybę? istoriją? ar tik savo 6 ar 12 arų(na gal daugiau geresniu atveju), didelės banko saskaitos nr., ir kiek kw po kapotu..ir kad duok die neatimtų to susikurto saugumo ir ramybės... postsovietinis privatizmas (kaip E.Aleksandravičius, taikliai paminėjo). visiem daugumoje rūpi tik savo subinė, dauguma "įkalinti" savo privatybėje/nuosavybėje. Apie kitą pamasto tik tiek, kiek naudinga. O apie bendrą kalbėti iš vis neverta... bendros stotelės, parkai, viešosios erdvės, tik kas nors atnaujinama iškart suniokojama..kas visų - tas nemano, toks principas. Daugumai lietuva svarbi tik tiek, kie ji gali duoti MAN.. o kiek ji jau tau davė nenori susimąstyti? gal dėl jos ką nors verta pajudinti? bent vieną šiknos raumenį... ai žodžiu, nervai nelaiko..čia galima tomus prirašyti apie tariamai laisvo, bet savų kompleksų ir chamiškumo pavergtą "pilietį", jei taip galima jį vadinti, kuris mano esąs laisvas, nes taip "paskelbėme", o kad iki tos paskelbtos laisvės užaugtume dar utiutiu..
trumpai tariant - Lietuva esi Tu ir Tu esi Lietuva - tai ir atsakomybė ir pareiga. Ne politikai yra Lietuva, jie be tavęs niekas. Kol liaudis to nesupranta ir plaukia pasroviui, tol gudresni džiežiukiai ir naudojasi padėtimi.
Nesu naivus, nemanau, kad viskas keisis per trumpą laiką. Bet bent pasistengti ugdyti, kurti ir kartu atrasti "lietuvį" yra verta.
