Lietuvos Audi klubo forumas
Techninis forumas => Žinynai => Temą pradėjo: mazhylis 2007 Kovo 22, 18:16:07
-
Valstiečių laikraštis, priedas Vairas. 2002 m. liepos 20 d., Nr. 58 (8144)
Aušinimo sistemos priežiūra (1)
Autoserviso "Ausegra" vadovas Arvydas Gailiušas "Valstiečių laikraščio“ skaitytojams pataria, kaip prižiūrėti automobilio aušinimo sistemą.
Kodėl perkaista variklis?
Dirbdamas automobilio variklis labai įkaista. Degimo kameroje aukščiausia temperatūra gali siekti apie pustrečio tūkstančio laipsnių. Tokio karščio pakanka aliuminio stūmokliams išlydyti, cilindrų blokui bei variklio galvutės paviršiui deformuoti. Aušinimo sistema pašalina dirbančio variklio pagamintos šilumos perteklių - sumažina temperatūrą trečdaliu. Variklis dažniausiai perkaista, kai aušinimo sistema užsikemša rūdimis, nuosėdomis, .joje nėra slėgimo, sutrinka aušinimo skysčio cirkuliacija radiatoriumi, naudojamas netinkamas aušinimo skystis, kai atsipalaiduoja arba praslysta ventiliatoriaus dirželis, neveikia termostatas, perkaista automatinė transmisija, netinkamai sureguliuota degimo sistema.
Aušinimo skysčio kelias
Aušinimo sistemą sudaro radiatorius, ventiliatorius, vandens siurblys, termostatas, termojungiklis, plėtimosi bakelis ir sujungimo žarnelės. Kai variklis šaltas, termostatas būna uždaras, vandens siurblys skystį pumpuoja per vidinius kanalus, apvedimo žarnelę (ir šildytuvo grandinę, jeigu jis įjungtas), termostato kapsulę ir vėl gražina jį prie vandens siurblio įeinamosios angos. Tad jei norite, kad variklis greičiau įšiltų, neskubėkite jungti šildytuvo.
Cirkuliuojantis vanduo aušina variklio cilindrus, degimo kamerų paviršius ir vožtuvų lizdus. Tačiau kai aušinimo skystis pasiekia atitinkamą temperatūrą (apie 70 laipsnių), atsidaro termostatas. Aušinimo skystis cirkuliuoja per viršutinę žarną prie radiatoriaus viršaus. Pratekėdamas per radiatorių, skystis aušinamas oro srautu (kai automobilis juda), kurį jei būtina, sustiprina elektrinis aušinimo ventiliatorius. Pagaliau aušinimo skystis grįžta į vandens siurblį per apatinę žarnelę ir atidarytą termostatą.
Elektrinis aušinimo ventiliatorius valdomas termojungikliu, įmontuotu į radiatoriaus pagrindą. Aušinimo skysčio temperatūra kontroliuojama cilindrų bloko galvutėje esančiu davikliu.
Apsaugo nuo korozijos
Varikliui aušinti dažniausiai naudojamas antifrizo ir vandens mišinys. Jeigu aušinimo sistemoje cirkuliuotų tik vanduo, jis sukeltų elektrolizę bei koroziją, todėl antifrizo sudėtyje yra ir antikorozinių elementų. Tinkamai paruoštas antifrizo ir vandens mišinys apsaugo nuo rūgšties atsiradimo ir korozijos, taip pat beveik 13 laipsnių padidina (lyginant su paprastu vandeniu) skysčio užvirimo temperatūrą, apsaugo sistemą nuo užšalimo. Be to, aušinimo skystis sutepa vandens pompos riebokšlį, užpildo variklyje esančią tuščią erdvę, kuri juosia cilindrus ir degimo kameras. Veikiančio variklio išskiriama šiluma perduodama aušinimo skysčiui. Jeigu jis užverda, nebegali aušinti įkaitusių cilindrų sienelių ir variklio galvutės. Tada šilumos perteklius kaupiasi cilindruose, ir stūmokliai gali susidėvėti.
Kita antifrizo funkcija - sistemos apsauga nuo užšalimo. Jei aušinimo sistemoje būtų grynas vanduo, šaldamas jis plėstųsi ir dėl to įtrūktų cilindrų galvutės, radiatorius ir kitos detalės.
Kada pakeisti dirželį?
Aušinimo skystį pravartu patikrinti prieš kiekvieną kelionę. Plėtimosi bakelyje jo lygis turi būti ne žemesnis negu minimali riba. Įkaitęs aušinimo skystis išsiplečia ir pakyla 20 mm, todėl jo lygį reikia tikrinti, kol variklis šaltas. Apžiūrint variklį, taip pat reikia atkreipti dėmesį į vandens siurblio dirželį (priklausomai nuo variklio - trapecinį arba juostinį). Jei jis susidėvėjo ar įtrūko, būtina jį pakeisti, jei atsilaisvino -įtempti.
Aušinimo skystis turi būti keičiamas kartą per dvejus metus. Prieš tai autoservise specialiu prietaisu reikia pamatuoti mišinio stiprumą. Jei aušinimo sistema hermetiška, papildomai įpilti skysčio reikės labai retai. Jei į sistemą kasdien tenka įpilti litrą ar daugiau skysčio, vadinasi, reikia ieškoti vietos, pro kurią išteka antifrizas.
Garai - nuodingi
Atsiradus nežymiems nutekėjimams, į radiatorių galima įpilti specialaus hermetiko, kuris užsandarina prakiurusio radiatoriaus plyšelį. Naudojant hermetiką, būtina atidžiai perskaityti jo instrukciją, antraip gali iškilti nenumatytų komplikacijų. Atsiradusią mažą skylutę kai kuriuose servisuose galima užlituoti. Kiek toks „lopymas“ efektyvus ir kokybiškas, parodys laikas. Geriausia išeitis - seną radiatorių pakeisti nauju.
Silpnosios aušinimo sistemos vietos - viršutinė ir apatinė guminės žarnelės bei jų sujungimai. Aptikus trūkusią žarnelę, pro kurią sunkiasi skystis, ją nesunkiai galima pasikeisti pačiam. Kai kurie pratekėjimai atsiranda tada, kai, esant šaltai sistemai, susitrau-kia detalės ir taip suformuoja ply-šius. Kiti pratekėjimai atsiranda sistemai įkaitus, esant slėgimui. Skystis gali sunktis tr pro kaitini-mo daviklį, ir kaitinimo regulia-vimo vožtuvą, vandens pompą, dangtelius. Jei nepavyko aptikti Skysčio nutekėjimo vietos, o au-šinimo skystis ir toliau dingsta, būtina kreiptis j autoservisą: nu-tekėjimas gali būti vidinis.